Politologas: praėjusius metus pasaulyje ir Lietuvoje pažymėjo spartėjanti globalizacija

Anot jo, daugelyje sričių išryškėjo neigiamos globalizacijos tendencijos, įtakojusios Vakarų pasaulio ir kartu Lietuvos gyvenimą. Politologas primena, kad jau pačioje metų pradžioje stebėjome precedento neturinčius įvykius.

„Praėjusieji metai prasidėjo beprecedenčiu įvykiu – sausio 6 dieną JAV parlamentas buvo užimtas ne išorės priešų, ne Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ar Irano, bet pačių amerikiečių. Priešingai negu plačiai sakoma, aš manau, kad tai buvo demokratinė revoliucija, o ne kažkoks nusikalstamas maištas“, – sakė A. Švarplys.

Jis teigė, kad po šio įvykio spygliuota viela apjuostas Kapitolijus tapo „globalistinės valdžios simboliu, o ji naudojasi valdžios teikiamomis galiomis ir ginasi nuo atstovaujamosios demokratijos pagrindinio subjekto – piliečių“.

Tai politologo nuomone yra pagrindinis mūsų dienų tapsmas: tradicinė nacionalinė demokratija virsta globalistinės valdžios režimu.

„Globalistinė valdžia yra palindusi po tradicinės demokratijos institucijomis, bet iš esmės kovoja prieš visus atstovaujamosios demokratijos kertinius stulpus ir tai kelia sunkumų daugeliui analitikų, nekalbant apie paprastus žmones, adekvačiai suvokti tokius chameleoniškus virsmus“, – pažymėjo Alfa.lt pašnekovas.

Vyksta tylioji revoliucija, performuluojami pastarųjų šimtmečių konstitucinės respublikos pamatai

Pasak A. Švarplio, matomi ir globalistinės darbotvarkės elementai, o tokios valdžios esminiai interesai yra klimato kaitos idėja paremtas „žalios ekonomikos“ arba „tvaraus vystymosi“ kursas, kuris siekia iš esmės suvaržyti laisvos rinkos kapitalizmą.

Taipogi amžinos istorinės (rasistinės bei imperialistinės) kaltės primetimas Vakarų pasauliui ir tuo pagrindu sienų atvėrimas visuotinei migracijai.

Dar vienas elementas – žmogaus teisių pavertimas subjektyvia jausenų ir tapatybių manifestacija ir tuo pagrindu vykdoma lyties, šeimos, religijos transformacija. Galiausiai tai – biurokratinės-ekspertinės valdžios įtvirtinimas, eliminuojant demokratinį atstovavimą.

„Kaip matome, vyksta tylioji revoliucija, performuluojami pastarųjų šimtmečių konstitucinės respublikos pamatai: privati nuosavybė ir laisva rinka, sienos ir suverenumas, šeima ir lytis, religijos ir žodžio laisvė, politinis atstovavimas ir atskaitingumas“, – teigė politologas.

A. Švarplys atkreipė dėmesį į tai, kad daug kas mano, jog tai galima vadinti progresu, nauju vystymosi etapu, natūraliai subrendusiu technologiniu ir politiniu šuoliu ar panašiai.

„Tačiau didelių abejonių kelia tai, kad šis globalistinis progresyvumas dažnai kertasi su demokratijos ir teisinės valstybės principais.

Globalistinės darbotvarkės apologetai dar neįrodė kuo jie gali pakeisti saugumo, laisvės, visuomeninio kontrakto garantus, kuriuos nustatė moderniosios konstitucijos. Greičiau priešingai, matome beprecedentę technologinę ir politinę cenzūrą, vykdomą globalių kompanijų kaip „Facebook“, „Twitter“, „Google“, „Amazon“ bei kai kurių vietinių politikų“, – sakė jis.

Globalistinis progresyvumas dažnai kertasi su demokratijos ir teisinės valstybės principais

COVID-19 pandemija, labiausiai pažymėjusi 2021 m., A. Švarplio nuomone, pagreitino globalizacijos procesus.

„Su didžiule nuostaba stebime kaip lengvai senosios Vakarų demokratijos, kaip Australija, Austrija arba Italija nustumia ilgai puoselėtus teisinės valstybės principus ir juos iškeičia į valdžios dalijamus leidimus. Politinį atstovavimą pakeičia medikų ekspertinė nuomonė, kuri mažose valstybėse kaip Lietuva sutvirtinama tarptautiniu autoritetu, kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar Europos Sąjunga“, – svarstė Alfa.lt pašnekovas.

„Iš esmės, pandemija transformuoja teisinę demokratinę respubliką į technokratinį režimą, sekantį globalistinės darbotvarkės gaires. Nuolat girdime, kaip didieji globalizmo centrai kaip pavyzdžiui Pasaulio ekonomikos forumas atvirai kalba apie „naująją pasaulio tvarką“, nesibaigiančią pandemijos būklę bei senojo pasaulio pabaigą, jo „perkrovimą“.

Šiuo požiūriu, Lietuva taip pat nebuvo išimtis, teigė A. Švarplys.

„Lietuva praėjusiais metais taipogi susidūrė su visa puokšte globalistinės darbotvarkės elementų: migracijos krizė prie Baltarusijos sienos, seksualinių jausenų ir tapatybių tvirtinimas per partnerystės įstatymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimą, kryptingas viešosios nuomonės formavimas per nacionalinį transliuotoją, ir žinoma, pandemija ir suvaržymais“, – vardino politologas.

Iš esmės, pandemija transformuoja teisinę demokratinę respubliką į technokratinį režimą

Jis negailėjo kritikos valdančiajai koalicijai ir teigė, kad jos dėka Lietuva noriai pradėjo sekti globalistinėmis tendencijomis. „Išgirdome sunkiai suvokiamus valdžios pareiškimus, kad Lietuva negali kontroliuoti savo sienų, nes neva turi tarptautinių įsipareigojimų įsileisti migrantus.

Kad prigimtinius ir konstitucinius šeimos ryšius ginantis judėjimas yra Rusijos slaptasis ginklas.

Kad Vyriausybės nutarimo pagrindu įvedami konstitucinių teisių suvaržymai atitinka teisinės valstybės principus.

Kad argumentuotai kritikuoti valdžią yra blogis ir tokie žmonės yra valstybės priešai. Kad remiantis uždara, niekaip nepatikrinama informacija ir neskaidria kelių ekspertų nuomone galima formuoti pandemijos suvaldymo politiką“, – sakė A. Švarplys.

Svarbiausias šių metų bruožas, jo nuomone, yra tas, kad „ilgus metus Lietuvos demokratiją į elitistinį valdymą kreipusios problemos pandemijos metu virto dar didesne ekspertinio – biurokratinio valdymo konsolidacija, o tai negali nekelti susirūpinimo šiais metais“.