Pirmieji Indijos mėnuleigio žingsniai: "Pragyan" pradėjo veikti

"Indija žengė į Mėnulį!" - džiaugsmu dalijosi šalies kosmoso agentūros ISRO pareigūnai.

Trečiadienį Indija tapo ketvirtąja šalimi (po JAV, SSRS ir Kinijos), kuriai - nors ir ne pirmą kartą - pavyko minkštai nusileisti Mėnulyje.

Tuo pat metu misijos kaina yra kelis kartus mažesnė nei amerikiečių kolegų.

Išsilaipinimas Mėnulyje Indijos valdžios institucijoms kainavo net šiek tiek pigiau nei Holivudo kino hito "Atrakcija" gamyba.

Indijos mokslo triumfas atrodo ypač įtikinamai panašaus Roskosmoso, kuris sekmadienį bandė pakartoti savo paties prieš pusę amžiaus pasiektą sėkmę, bandymo fone.

Tačiau rusų bandymas nepavyko.

Ryšys su "Luna-25" nutrūko modulio nusileidimo į paviršių etape, ir aparatas buvo prarastas.

Indijos moduliui nusileisti padėjo "Mėnulio palydovas" - Indijos orbitinis aparatas "Chandrayaan-2".

Dėl šio ryšio ryšys su aparatu buvo daug stabilesnis, ir jį pavyko suderinti prieš galutinį nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus.

"Chandrayaan" - bendras Indijos Mėnulio programos pavadinimas - sanskrito kalba reiškia "Mėnulio laivas".

"Pragyam" - mėnuleigio šaukinys - "žinios" arba "išmintis".

"Vikram", nusileidimo modulio pavadinimas, gali būti verčiamas kaip "valingumas".

Tačiau transporto priemonė pavadinta Indijos mokslininko Vikramo Sarabhai, kuris laikomas šalies kosmoso agentūros ISRO įkūrėju, vardu.

Indijos mėnuleigio svoris - vos 26 kg.

Mėnulio paviršiumi jis keliaus kelias dienas, pakeliui atsargiai aplenkdamas kraterius ir uolas.

Jame yra du moksliniai prietaisai, kurių užduotis - analizuoti Mėnulio paviršiaus gruntą.

Šia analize mokslininkai bandys geriau suprasti, kokių mineralų yra regolite, ir ištirti cheminę dirvožemio sudėtį.

Kaip ir nusileidimo metu, ryšys su erdvėlaiviu bus palaikomas per orbitinį aparatą "Chandrayaan-2".

ISRO spaudos tarnybos duomenimis, Mėnulio roveris judės maždaug 1 cm per sekundę greičiu.

Transporto priemonė po savęs paliks "parašo" juostas: ISRO logotipas ir emblema bus įspausti ant visų šešių roverio ratų.

Ką veiks "Pragyan

Nusileidimas buvo specialiai apskaičiuotas taip, kad sutaptų su Mėnulio dienos pradžia - Mėnulyje ji trunka apie dvi savaites.

Taigi nusileidimo modulis ir roveris turės 14 dienų saulės šviesos savo baterijoms įkrauti.

Atėjus nakčiai jos išsikraus ir nustos veikti. Kol kas neaišku, ar juos bus galima įkrauti atėjus kitai dienai.

Mokslininkai tikisi Mėnulyje rasti retų ir svarbių mineralų, tačiau vienas iš pagrindinių "Chandrayaan-3" tikslų - rasti vandens.

Egzistuoja teorija, kad ledas gali būti išlikęs milžiniškuose krateriuose netoli pietų ašigalio, kurie nuolat yra šešėlyje.

Ateityje vanduo galės ne tik palaikyti Mėnulio infrastruktūrą.

Elektrolizės pagalba jis gali būti suskaidytas į gryną deguonį ir vandenilį, kurie tinka raketų varikliams pildyti.

Taip planuojama degalais aprūpinti į Marsą ir kitus tolimus kraštus keliaujančius erdvėlaivius.