Panašu, kad Kremlius išsirinko savo favoritą Prancūzijos prezidento rinkimuose

Paramą dešiniųjų pažiūrų publicistui lydi aštri kritika Emmanueliui Macronui.

Dabartinis Prancūzijos vadovas kaltinamas tuo, kad yra tarptautinių finansininkų ir amerikiečių marionetė.

Esą jis noriai puola vykdyti pačius gėdingiausius Vašingtono reikalavimus.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ net leidžia sau tokias replikas: „brangi eskorto mergina, mokanti ir gundyti, ir paklusti, bet svarbiausia – žino ko ir kada iš jos reikalaujama“.

Kremliui pavaldus analitinis centras RUSSTRAT taip pat įsijungė į Prancūzijos rinkimų kampaniją. Jo vadovė – partijos „Vieningoji Rusija“ narė ir Dūmos Užsienio reikalų komiteto narė Elena Panina, kuri prancūzų leidinio teigimu, garsiai sako tai, apie ką galvoja Vladimiras Putinas.

Šio centro analitikai jau paskelbė drąsią prognozę, kad E. Zemmouras veikiausiai įveiks rinkimuose E. Macroną. Maža to, jie prognozuoja, kad E. Zemmouro pergalės atveju, Maskva, Paryžius ir Berlynas sudarys sąjungą, kuri bus priešiška anglosaksų aljansui.

Anot prancūzų leidinio, E. Zemmouras yra nusiteikęs aiškiai prorusiškai ir antrina net pačioms drąsiausioms Kremliaus svajoms – siūlo Prancūzijai išeiti iš NATO ir ES bei sudaryti sąjungą su Rusija.

Jo pasaulėžiūra labai paprasta – neva Rusija tapo „anglosaksų sąmokslo“ auka, o sąmokslo tikslas – sutrukdyti didžią sąjungą nuo Atlanto vandenyno iki Uralo kalnų.

V. Putinas iki šiol nieko nėra sakęs apie E. Zemmourą arba apie Prancūzijos rinkimus apskritai. Greičiausiai jis ir nepasisakys, nes tokiose situacijose kalba atsargiai.

Jam to ir nereikia, nes už jį kalba armija analitikų, geostrategų ir žurnalistų. Sprendžiant iš to, ką sako jie, Kremliaus favoritas Prancūzijoje aiškus.

Anot „Le Nouvel Observateur“ straipsnio, Maskva nusivylė Marine Le Pen ir rado naują žaidėją.

E. Macronas jau ne pirmą sykį atsidūrė Kremliaus taikiklyje. 2017 m. dvi programišių grupės, siejamos su Rusijos karine žvalgyba, aktyviai kenkė jo kampanijai.

Tuo metu įsilaužta į artimiausios E. Macrono aplinkos žmonių elektroninius paštus.

Nutekinta 20 tūkst. laiškų, o skandalą žiniasklaida pavadino „MacronLeaks“. Dabar Eliziejaus Rūmai baiminasi, kad kažkas panašaus gali pasikartoti ir artėjančiuose rinkimuose.

Anot prancūzų leidinio, tuo metu M. Le Pen taip pat nebuvo Kremliaus favoritė – Maskva statė ant Francois Fillono, kurio šansai laimėti iš tiesų buvo geresni.

Tačiau pastarąjį sužlugdė skandalas, susijęs su fiktyviu žmonos įdarbinimu ir F. Fillonas iškrito jau po pirmojo turo. Beje, Kremlius tuo metu skelbė, kad F. Fillonas tapo „iš anksto paruošto smūgio“ auka.

Šiandien apie F. Filloną visi primiršo, o M. Le Pen – silpna žaidėja. Todėl Kremlius renkasi E. Zemmourą, o jei šis pralaimės, Kremlius be abejo vėl kalbės apie sąmokslus didžiojoje prancūzų politikoje.