Nežinomas senovinis raštas - iššifruotas

Tyrėjai iš dalies iššifravo „nežinomą Kušano raštą“ – rašymo sistemą, kuri glumina kalbininkus nuo tada, kai buvo pirmą kartą aptikta šeštajame dešimtmetyje.

Tai jie padarė naudodami uolų veidų užrašus, kurie buvo aptikti netoli Almosi tarpeklio šiaurės vakarų Tadžikistane 2022 m., kuriame kalbama iš dalies išnykusia, bet vis dar žinoma kalba, vadinama baktrių kalba.

„Išsiaiškinome, kad vadinamasis „Kušano raštas“ buvo naudojamas įrašyti anksčiau nežinomą vidurio irano kalbą“, – sakė tyrimo vadovė Svenja Bonmann, lyginamoji kalbininkė iš Kelno universiteto (Vokietija), universiteto liepos 13 d. paskelbtame vaizdo įraše. „Kitaip tariant, iššifravome raštą“.

Ši vidurio irano kalba greičiausiai buvo viena iš oficialių Kušano imperijos kalbų, kuri 200 m. pr. m. e. paplito Vidurinėje Azijoje ir šiaurės vakarų Indijoje . 700 m. po Kr. Savo galios viršūnėje, antrajame mūsų eros amžiuje, Kušanai egzistavo kartu su Romos imperija. Senovės Eurazijos klajokliai, kurie iš pradžių apsigyveno Kušano imperijoje, kuriuos graikų romėnų autoriai vadino „tocharais“, taip pat galėjo kalbėti ta kalba, kurią mokslininkai pasiūlė pavadinti „Eteo-tocharų“. („Eteo“ yra šiuolaikinių mokslininkų naudojamas priešdėlis, reiškiantis „tikra“ arba „originalas“.)

Kušano kalbos likimas liko sunkiai suprantamas iš dalies dėl to, kad daugelis tekstų neatlaikė laiko išbandymo, sakė Bonmannas. „Dauguma to, kas tuo metu buvo parašyta, tikriausiai buvo užfiksuota ant organinių medžiagų, tokių kaip palmių lapai ar beržų žievė. Organinė medžiaga labai greitai suyra, vadinasi, jos praktiškai nebelieka“.

Tačiau personažai, išraižyti urvų sienose ir nutapyti ant keramikos, išliko visoje Vidurinėje Azijoje ir suteikia užuominų apie kušų kalbą. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos archeologai aptiko kelias dešimtis užrašų, daugiausia dabartiniame Tadžikistane, Afganistane ir Uzbekistane.

„Mokslininkai prie to dirbo dešimtmečius, daugiausia Prancūzijoje ir Rusijoje, tačiau jiems nesisekė“, – vaizdo įraše sakė Eugenas Hillas, Kelno universiteto lyginamosios kalbotyros profesorius, nedalyvavęs tyrime.

Irano kalba

Liepos 12 d. žurnale „Transactions of the Philological Society“ paskelbtame tyrime Bonmann ir jos kolegos ištyrė naujai atrastus dvikalbius užrašus ir iššifravo Kušano raštą, naudodami panašius metodus, kurie anksčiau buvo naudojami kitoms senovės kalboms iššifruoti.

„Geriausias scenarijus yra paralelinis tekstas – vadinamasis dvikalbis arba trikalbis – turintis maždaug tą pačią reikšmę, bet dviem ar trimis skirtingais rašmenimis ar kalbomis“, – sakė Bonmannas.

Šiuo atveju tyrėjai sugebėjo išsiaiškinti Kušano reikšmę, naudodami lygiagrečius užrašus Bactrian, išskaptuotus uolose, rastuose Almosi tarpekliuose ir Dašt-i Nāwur, Afganistane, septintajame dešimtmetyje.

„Turėjome lygiagrečių tekstų ir žinojome, kad juose esantys elementai greičiausiai atsiras mūsų scenarijuje“, – sakė Bonmannas. „Žingsnis po žingsnio sugebėjome perskaityti vis daugiau iraniečių žodžių, todėl tapo aišku, kad tai iraniečių kalba“.

Žodžiai, kuriuose Tadžikistano ir Afganistano tekstuose buvo minimas Kušano imperatorius Vema Takhtu kaip „karalių karalius“, tyrėjams atskleidė atskirų ženklų fonetines vertes, kurios iki tol liko paslaptimi. Jų pastebėjimai rodo, kad Kušano raštas fiksuoja kalbą, kuri išsivystė per vidurį tarp Baktrijos ir kalbos, žinomos kaip Khotanese Saka, kuria buvo kalbama senovės Vakarų Kinijoje.

Remiantis tyrimu, šis atradimas atskleidžia daugiau nei pusę iš 25–30 ženklų, naudojamų Kušano rašte. Komanda tikisi, kad iš naujo išnagrinėję žinomus užrašus ir ieškant daugiau pavyzdžių, jie galės iššifruoti likusius simbolius ir perskaityti visą mįslingą raštą.