Negrįžtami procesai kauluose: astronautų organizmuose aptikti grėsmingi pokyčiai

Ankstesni tyrimai parodė, kad kiekvieną kosmose praleistą mėnesį astronautai praranda nuo vieno iki dviejų procentų kaulų tankio, nes dėl gravitacijos trūkumo kojoms tampa mažesnis krūvis stovėti ir vaikščioti.

Siekiant išsiaiškinti, kaip astronautai atsigauna, kai jie grįžta į žemę, naujajame tyrime buvo skenuojami 17 astronautų riešai ir kulkšnys prieš viešnagę Tarptautinėje kosminėje stotyje, jos metu ir po jos.

Astronautų prarastas kaulų tankis prilygo tam, kiek jie prarastų per kelis dešimtmečius, jei būtų grįžę į Žemę, sakė tyrimo bendraautorius Stevenas Boydas (Steven Boyd) iš Kanados Kalgario universiteto ir McCaig kaulų ir sąnarių sveikatos instituto direktorius.

Tyrėjai nustatė, kad devynių astronautų blauzdų kaulų tankis po metų, praleistų Žemėje, nebuvo visiškai atsistatęs - jiems vis dar trūko maždaug dešimtmečio kaulų masės.

Ilgiausių misijų, kurios TKS truko nuo keturių iki septynių mėnesių, astronautai atsigavo lėčiausiai.

"Kuo ilgiau praleidžiate kosmose, tuo daugiau kaulų tankio prarandate", - AFP sakė Boydas.

Boydas sakė, kad tai yra "didelis rūpestis" dėl planuojamų būsimų misijų į Marsą, kurių metu astronautai kosmose gali praleisti ne vienerius metus.

"Ar laikui bėgant jis ir toliau blogės, ar ne? Mes nežinome", - sakė jis.

"Gali būti, kad po kurio laiko pasieksime stabilią būseną, arba gali būti, kad ir toliau prarasime kaulų tankį. ".

2020 m. atliktame modeliavimo tyrime prognozuojama, kad per trejus metus trunkantį skrydį į Marsą 33 proc. astronautų grėstų osteoporozė.

Boydas sakė, kad tam tikrų atsakymų galėtų duoti šiuo metu atliekami tyrimai su astronautais, kurie bent metus praleido TKS.

Prancūzijos kosmoso agentūros CNES medicinos tyrimų vadovė Guillemette Gauquelin-Koch sakė, kad nesvarumo būsena kosmose yra "pats drastiškiausias fizinis neveiklumas".

"Net jei sportuojate dvi valandas per dieną, likusias 22 valandas esate tarsi prikaustytas prie lovos", - sakė tyrime nedalyvavusi gydytoja.

Naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale "Scientific Reports", taip pat parodė, kaip skrydis į kosmosą pakeičia pačių kaulų struktūrą.

Boydas sakė, kad jei kūno kaulus įsivaizduotume kaip Eifelio bokštą, atrodytų, kad dalis jungiamųjų metalinių strypų, laikančių konstrukciją, yra prarasta.

"O kai grįžtame į Žemę, sutankiname tai, kas liko, bet naujų strypelių iš tikrųjų nesukuriame", - sakė jis.

Daugiausiai laiko kosmose praleidęs kanadiečių astronautas Robertas Thirskas (Robert Thirsk) sakė, kad po skrydžio į kosmosą ilgiausiai atsigavo jo kaulai ir raumenys.

"Tačiau kitą dieną po nusileidimo vėl jaučiausi gerai kaip žemietis", - sakė jis prie tyrimo pridėtame pareiškime.