Naujoji Varšuvos diplomatija – žaidimas su „dideliais berniukais“

Trumpo vizito metu R. Sikorskis spėjo paminėti ir tai, kiek ilgai truko nelietuviškų raidžių dokumentuose įteisinimas, ir kaip Lietuva esą neįvertino jo pirmojo vizito Vilniuje 2007 m., ir pametėjo dar porą dygokų pastabų.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto siūlė nepervertinti to, kiek Lenkijos užsienio politiką formuos asmeniškai R. Sikorskis, bet pripažino, kad Lietuvos diplomatams jis nebus labai lengvas partneris.

„Lietuvos užsienio politikos formuotojams bus nelengva ne tik su Varšuva, bet ir santykiuose su Berlynu ir Briuseliu, nors Vilniuje to ir nenorima pripažinti. Esmė tokia, kad Briuselis ir Berlynas jaučia, kad su R. Sikorskiu ras bendrą kalbą, kitaip tariant, jie gavo didelį partnerį Vidurio ir Rytų Europoje, o mažesni partneriai rikiuosis kiek atokiau“, – sakė politologas.

Briuselis ir Berlynas jaučia, kad su R. Sikorskiu ras bendrą kalbą, kitaip tariant, jie gavo didelį partnerį Vidurio ir Rytų Europoje, o mažesni partneriai rikiuosis kiek atokiau.

Kiek paradoksalu, bet nacionalistais pravardžiuota buvusi Lenkijos vyriausybė rodė daugiau takto bendraudama su mažesniais kaimynais, o naujosios liberalios valdžios atstovas parodė, kad Varšuvos prioritetas – gerų santykių atkūrimas su didžiaisiais ES žaidėjais.

Tai nereiškia, kad santykiai su Lietuva naujajai Lenkijos vyriausybei nebus svarbūs. Pozicijos esminiais klausimais liks praktiškai nepakitusios, tačiau naujų vektorių taip pat atsiras. A. Pukšto nuomone, R. Sikorskis yra suinteresuotas užsitikrinti Lietuvos palaikymą siekiant ambicingų jo asmeninių tikslų.

„Varšuvoje neslepiamos viltys, kad netrukus R. Sikorskis gali užimti ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio vietą Briuselyje. Kita jo svajonė – tapti NATO generaliniu sekretoriumi, nors čia jo galimybės artimoje ateityje mažesnės“, – komentavo VDU politologas.

Taigi, bent jau iš dalies Varšuvos užsienio politikos kryptį formuos asmeninis ministro ambicingumas. Iš kitos pusės, A. Pukšto nuomone, R. Sikorskis nebus vienintelis ir netgi svarbiausias sprendimų priėmėjas, nes premjeras D. Tuskas kontroliuoja ir toliau kontroliuos tokius procesus.

„Šioje Lenkijos vyriausybėje yra ryškios asmenybės, ir nesutinku su kolegomis, kurie kalba apie lyderystės stoką. Lyderystės ten per akis, tik klausimas, kiek ji bus palanki Lietuvai.

Daryti skubotų išvadų po R. Sikorskio vizito neverta. Jau derinamas D. Tusko vizitas į Lietuvą, ir manau, kad tarpvalstybiniai santykiai bus derinami Tusko ir Šimonytės, o ne Sikorskio ir Landsbergio lygiu“, – ironiškai pastebėjo ekspertas.

Po vizito Lietuvoje pasigirdo kalbų, kad R. Sikorskis, kaip jau yra buvę, dvišaliuose santykiuose centralizuos lenkų tautinės bendrijos klausimą, Alfa.ltpašnekovo nuomone, nėra labai įtikinamos. 

„Tam nei jis, nei D. Tuskas paprasčiausiai negaiš laiko. Jiems daug svarbiau stiprinti santykius su Vokietija, Prancūzija ir JAV. R. Sikorskis „žibės“ Briuselyje ir kitose didžiosiose sostinėse.

Vaidinti didį Lietuvos lenkų draugą jam nėra jokio tikslo. Maža to, jam naudingi geri santykiai su politiniais Lietuvos lyderiais, kad pastarieji, atėjus laikui, palaikytų R. Sikorskio siekius europinėse struktūrose“, – teigė A. Pukšto.

Jau derinamas D. Tusko vizitas į Lietuvą, ir manau, kad tarpvalstybiniai santykiai bus derinami Tusko ir Šimonytės, o ne Sikorskio ir Landsbergio lygiu.

Naujoji Lenkijos vyriausybė artimiausiu metu galės gana ramiai jaustis ir šalies vidaus politikos kontekste.

Kaip teigė A. Pukšto, pokyčiams apsisprendę lenkų rinkėjai suteikė šiai vyriausybei pasitikėjimo mandatą, kurio nepanaikins net ir kiek skandalingi veiksmai, tokie kaip valstybinio transliuotojo reforma, įvykdyta nelabai laikantis teisinių procedūrų.

„Jei dabar staiga tektų surengti naujus Seimo rinkimus, konservatoriai turbūt pralaimėtų dar labiau. Ši vyriausybė turi rinkėjų pasitikėjimą“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Reziumuodamas ekspertas teigė, kad Lietuvai neverta jaudintis dėl tokių egzistencinių bendradarbiavimo su Lenkija sričių kaip gynyba arba energinis saugumas. Jo nuomone, daugiau dėmesio derėtų kreipti į tai, ką Lenkija siūlys Berlynui, ypač Briuseliui.

Tikėtina, kad Varšuva palaikys gilesnės ES federalizacijos aspiracijas, o šito pasekmes Lietuvai nuspėti labai sunku. 

„Apie tai Lietuvoje aiškiai per mažai kalbama. Briuselyje sakoma, kad, pavyzdžiui, nacionalinės veto teisės panaikinimas būtų naudingas, nes esą bloko sprendimų negalėtų blokuoti koks nors Viktoras Orbanas.

Varšuva, einanti išvien su didžiosiomis valstybėmis, gali tam pritarti, nes pati tikisi vietos tarp jų. Kaip tai atsilieptų mažosioms narėms – dar didelis klausimas“, – sakė A. Pukšto.