Macronas ir Le Pen varžosi dėl Prancūzijos prezidento posto

Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

E. Macronas į rinkimus eina turėdamas pakankamą pranašumą prieš M. Le Pen, kurį įtvirtino per įnirtingas paskutines rinkimų kampanijos dienas, be kita ko, priešrinkiminiuose debatuose surengdamas pasirodymą be jokių užuolankų.

Tačiau analitikai perspėjo, kad E. Macronas, kuris 2017 metais būdamas 39-erių tapo jauniausiu lyderiu šiuolaikinėje šalies istorijoje, negali nieko laikyti savaime suprantamu dalyku, nes rinkėjų aktyvumas yra labai svarbus pergalei pasiekti.

Visų pirma jis turi užtikrinti, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai, kurie balandžio 10 dieną vykusiame pirmajame ture palaikė kitus kandidatus, nenuleis nosies ir palaikys centristą, buvusį investicijų bankininką, kad užkirstų kelią M. Le Pen atėjimui į valdžią.

Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarys sekmadienį 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o iš karto po to bus paskelbtos prognozės, paprastai gana tiksliai atspindinčios rezultatus.

Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.

Atsižvelgiant į laiko skirtumą nuo žemyninės Prancūzijos, užjūrio teritorijose, kuriose gyvena beveik trys milijonai prancūzų, balsavimas prasidėjo anksčiau.

Šeštadienio vidudienį Paryžiaus laiku mažytėje Sen Pjero ir Mikelono saloje, esančioje netoli Kanados pakrantės, pirmasis balsavo 90 metų vyras.

Vėliau balsavimas prasidėjo Prancūzijos salose Karibų jūros regione ir Pietų Amerikos teritorijoje – Prancūzijos Gvianoje, vėliau – Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno teritorijose, o galiausiai prisijungs žemyninė dalis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama