Krizė, nuosmukis, degradacija: trečdalis Rusijos studentų sako norintys emigruoti

Respondentų buvo klausiama, ar jie palaiko vadinamąją "specialiąją operaciją", kuria turima omenyje invazija į Ukrainą; ar kyla grėsmė užpulti Rusiją; kokias emocijas patiria galvodami apie savo šalį, ar nori išvykti.

Iš emocijų tarp studentų vyrauja nerimas ir baimė - taip teigė 36 %, apmaudą ir nusivylimą jaučia apie 20 %, o 25 % vis dar puoselėja viltį.

Pasididžiavimą Rusija jaučia tik 12-14 % apklaustųjų.

Studentų taip pat buvo paprašyta pasirinkti vieną ar kelis žodžius, kurie geriausiai apibūdintų dabartinę padėtį Rusijoje.

Populiariausi žodžiai buvo "krizė" (44 %) - šis variantas visuose universitetuose užėmė pirmąją vietą - ir "nuosmukis" (32 %).

"Atgimimą" ir "stabilumą" pasirinko atitinkamai tik 16 % ir 8 % respondentų.

Trečdalis studentų išreiškė norą emigruoti.

Daugumoje universitetų šis skaičius svyravo nuo 14 % iki 24 %, o Aukštojoje ekonomikos mokykloje tokių nuotaikų turėjo 58 % studentų.

Respondentų taip pat buvo prašoma pasirinkti jiems svarbiausias sąvokas.

Daugiau nei pusė nurodė "meilę, santykius ir šeimą", taip pat "savirealizaciją ir įvairiapusį tobulėjimą", o 47 % - materialinę gerovę.

Mažiausiai studentams rūpėjo "dalyvavimas Rusijos gyvenime ir valstybės parama" - 10 %.

Tik 19 % taip pat pažymėjo "pagarbą šaliai, jos istorijai ir tradicinėms vertybėms", kurias taip gina Vladimiras Putinas.

Į klausimą, kuo pirmiausia turėtų rūpintis Rusijos vadovybė, 69 % mokinių atsakė, kad "ekonomikos plėtra, piliečių gerovės užtikrinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas".

Tik 13 % teigė, kad valdžios prioritetas turėtų būti "valstybės stiprumas, karinė galia ir įtaka tarptautiniams procesams. 

Apklausa buvo atlikta daugiau kaip 500 universitetų ir kolegijų.

Trisdešimt iš jų yra okupuotuose Ukrainos regionuose, daugiausia universitetai, institutai ir akademijos nuo 2014 m. okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose.

Šaltinis: "The Moscow Times"