Kodėl „edukuoti-vakcinuoti“ pereina į „priešo“ pusę ir kuo „pandeminiai“ australai panašūs į lietuvius?

Nebemato prasmės

Tarptautinių santykių apžvalgininkas, beje, vedantis ir Baltijos šalims skirtą tinklalaidę, Crispinas Rovere’as yra vienas iš tų, kuriuos ribojimų priešininkai Lietuvoje pašiepiančiai vadina „edukuotas-vakcinuotas“.

Jis skiepijosi tiek, kiek buvo rekomenduojama, ir sąžiningai laikėsi visų Australijos vyriausybės įvestų ribojimų.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmė abejoti daugumos ribojimų prasme ir dabar atvirai pasisako už Australijoje vykstančius protestus.

„Gavau visus skiepus ir labai džiaugiuosi tuo, kad per tiesiog stebuklingai trumpą laiką buvo sukurti skiepai nuo naujos ligos. Tačiau iš principo suprantu tuos žmones, kurie ir pas mus buvo demonizuojami.

Medicininė procedūra negali būti vykdoma be žmogaus sutikimo, privalu jam išaiškinti naudą ir galimą žalą. Jei sukuriama sistema, dėl kurios neskiepytas žmogus netenka darbo ir negali socializuotis, apie jokį sutikimą net kalbos nėra.

O jei jau nusprendei įvesti privalomą procedūrą – turi aiškiai pasakyti, kas bus atsakingas, jei kas ne taip“, – svarstė C. Rovere’as.

Didelius protestus prieš porą mėnesių matėme Melburne, ir nors vėliau atrodė, kad visuomenė aprimo, dabar protestai įsižiebė su nauja jėga. Alfa.lt pašnekovas tai paaiškina tuo, kad daugiau nei 90 proc. visų per pandemiją skaičiuotų užsikrėtimo atvejų fiksuoti per pastaruosius du mėnesius.

„Žmonės supyko. Jie skiepijosi, laikėsi karantino ribojimų, darė viską. Bet liga ėmė sklisti žaibiškai.

Kur tuomet visų tų priemonių prasmė, klausia jie. 97 proc. australų yra paskiepyti, naujos ligos atmainos yra „lengvos“.

Suprantama, kad daugybė žmonių pareikalavo valdžios sugrąžinti mūsų gyvenimą į įprastą liberalią demokratiją“, – teigė apžvalgininkas.

Lietuviai labiau nepasitiki valdžia

Pasak Alfa.lt pašnekovo, dauguma australų nuo pandemijos pradžios visai neniurnėjo prieš vyriausybę.

Čia jis įžvelgia skirtumą tarp australų ir lietuvių: „Man atrodo, jus (lietuvius) veikia istorinė patirtis – dešimtmečiais turėjote svetimą valdžią ir išsiugdėte nepasitikėjimą bet kokios vyriausybės sprendimais. Tai jūsų privalumas.

Mano tautiečiai pratę klausyti vyriausybės ir pastarąjį kartą rimtai ant jos supyko daugiau nei prieš 100 metų, kai mėginta įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę.

Šiandien daug australų ėmė abejoti, ar valdžia nenusitaikė į jų laisves. Vis daugiau tokių, kurie protestuotojus ima palaikyti, nors anksčiau to nedarė.“

Galima pastebėti, kad australai dažnai ima abejoti pandemijos suvaržymo politika dėl panašių priežasčių kaip ir lietuviai.

Pavyzdžiui, nuolat besikeičiantys patikinimai, kad, jei padarysi vieną ar kitą dalyką (skiepysies, dėvėsi kaukę, neisi iš namų ir t. t.), viskas susitvarkys. Tačiau periodiškai pateikiamos vis naujos priemonės, o galo tam nematyti.

„Daug žmonių pagrįstai kelia klausimą, kodėl demonizuojami neskiepytieji, kuriems taikomi apribojimai, nors vakcinuoti žmonės gali judėti ir bendrauti daug laisviau, nors taip pat užsikrečia ir taip pat užkrečia kitus?“ – stebėjosi apžvalgininkas.

Šiuo požiūriu, australų protestuotojų pretenzijos vyriausybei yra labai panašios į lietuvių – daugiausia piktinamasi galimybių pasais ir panašiais dokumentais.

„Šiandien pats jau kelis kartus rodžiau skiepų pažymėjimą kavinėse. Matau, kad jis erzina ne tik neskiepytus žmones, bet net ir kavinėse dirbančius jaunuolius, kurie jaučiasi aiškiai nejaukiau jo prašydami. Jiems nemalonu tai daryti“, – pasakojo C. Rovere’as.

Jis girdėjo apie lietuvių mėginimus kvestionuoti suvaržymų teisėtumą, atitiktį Konstitucijai. Australijoje būta vieno bandymo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl judėjimų suvaržymų šalies viduje, tačiau teismas atmetė pretenzijas, išaiškinęs, kad priemonė yra teisėta ypatingomis sąlygomis, siekiant apsaugoti piliečius.

Tai turbūt vienas didžiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Australijos teisės ir įstatymų sistemų.

Kas lietuviui galbūt sunkiai įsivaizduojama, australas turi besąlygiškai paklusti praktiškai bet kokiam pareigūno ar tarnautojo nurodymui, jei pastarasis vadovaujasi įstatymu dėl visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo.

Australijos ypatumai ir mitai

Jei tai suteiks „paguodą“ pandemijos ribojimų priešininkams Lietuvoje – ribojimai Australijoje buvo daug griežtesni, turbūt vieni griežčiausių pasaulyje. Visgi nereikia tikėti visomis baisiomis istorijomis apie Australiją, kurias matote feisbuke.

„Kai pandemija tik prasidėjo, mes buvome labai išsigandę.

Skirtingai nuo daugelio kitų šalių, Australija ir Naujoji Zelandija iškart visiškai užsivėrė nuo likusio pasaulio. Iš pradžių priemonės buvo labai efektyvios – mūsų „saloje“ infekcijos, galima sakyti, nebuvo visai. Beje, tai lėmė dar didesnę baimę: žiniasklaida pranešinėjo informaciją iš kitų šalių apie siaubingą mirtiną ligą, o čia tu nepažinojai nė vieno ja susirgusio.

Visi įsivaizdavo, kad, jei tik šia liga užsikrėsi, mirtis užtikrinta“, – pasakojo Alfa.lt pašnekovas.

Taigi, vos užfiksavus vieną ar du koronaviruso atvejus, būdavo visiškai karantinuojamas visas miestas. Tris su puse milijono gyventojų turintis Melburnas buvo „sustingęs“ beveik pusantro šimto dienų.

Kito tokio karantino pasaulis neregėjo. Nenuostabu, kad būtent Melburne prasidėjo didžiuliai protestai.

Nepaisant to, kad Australijos pandemijos suvaržymo priemonės buvo iš tiesų labai griežtos, socialiniuose tinkluose skleidžiami ir gerokai išpūsti mitai apie tai, kad neskiepyti arba užsikrėtę žmonės per prievartą gabenami į specialias gyvenvietes, primenančias koncentracijos stovyklos.

Kaip teigė C. Rovere’as, pavienių atvejų būta dėl specifinių priežasčių, tačiau tai tikrai nėra masinis reiškinys ir pranešimai gerokai išpūsti – koncentracijos stovyklų šalyje tikrai nėra.

Tai nereiškia, kad visuomenė vis dar pasitiki vyriausybe taip, kaip pandemijos pradžioje, ką rodo ir nauja protestinio judėjimo banga.

„Mes visada įsivaizdavome, kad esame laisviausia visuomenė pasaulyje, bet dabar, turbūt pirmą kartą mūsų istorijoje, australai ėmė svarstyti, ar valdžia nepasikėsino į svarbiausias jų teises“, – aiškino apžvalgininkas.