Kinija ragina Rusiją nutraukti ugnį Ukrainoje

Kinijos nuomone, be to, į sureguliavimo procesą turėtų įsitraukti ir Vakarų šalys. "JAV, ES ir NATO taip pat turėtų sėsti prie derybų stalo su Rusija ir pradėti visapusišką ir nuodugnų dialogą, grindžiamą saugumo nedalomumo principais", - sakė Ž. Junas.

Jis sakė, kad šalys turėtų aptarti, kaip sukurti "subalansuotą ir tvarią saugumo architektūrą".

"Jei visos Minsko susitarimų nuostatos būtų buvusios veiksmingai įgyvendintos, Ukrainos krizė galbūt nebūtų išsivysčiusi į tai, kas yra dabar", - pridūrė posto pirmininkas.

Kinijos poziciją dėl to, kas vyksta Ukrainoje, Junas apibūdino kaip nuoseklią ir aiškią: Pekinas pasisako už pagarbą visų šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į teisėtus visų valstybių saugumo interesus.

Kinija susilaikė nuo Rusijos pasmerkimo po jos išpuolio prieš kaimyninę šalį, pažymėdama, kad Ukrainos klausimas turi "sudėtingą ir specifinį istorinį kontekstą", ir iki šiol atsisakė invaziją vadinti karu.

Tačiau konfliktui užsitęsus, Pekinas ėmė raginti nutraukti kovas.

Rugsėjo 22 d. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi JT Saugumo Tarybos posėdyje kalbėjo apie būtinybę sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos ir Ukrainos deryboms.

Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas per lapkričio mėn. vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą vykusį dialogą su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu paragino sudaryti paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Jis taip pat pasakė Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kad nepritaria branduolinės jėgos panaudojimui Europoje, pabrėždamas Pekino siekį neleisti karui paaštrėti.

Gruodžio pabaigoje Kinijos vadovas įspėjo Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą, kad Pekinas norėtų derybų dėl Ukrainos.

Xi Jinpingas pareiškė, kad jo administracija "aktyviai skatina taiką ir dialogą". "Kinija tikisi, kad šalys gali išlikti racionalios ir santūrios, surengti išsamias derybas ir išspręsti abipuses saugumo problemas politinėmis priemonėmis", - sakė jis.

Sausio mėn. paaiškėjo, kad Prezidentas Vladimiras Putinas neįspėjo Xi Jinpingo, kad ketina pulti Ukrainą, o per vizitą Kinijoje likus kelioms dienoms iki invazijos tik pasakė, kad gali imtis "priemonių", jei Kijevas užpuls Rusijos teritoriją ir sukels humanitarinę katastrofą.

Laikraštis "Financial Times", cituodamas Kinijos pareigūnus, rašė, kad dėl to Pekinas nustojo pasitikėti V. Putinu ir kad jie "paprasčiausiai nesupranta Rusijos".

Kartu Kinija nusprendė sumažinti įtampą su Vakarais ir sustiprinti savo pozicijas Europoje.

Šiuo atžvilgiu ji ne tik siūlo save kaip galimą taikdarę, bet ir yra pasirengusi dalyvauti pokariniame Ukrainos atstatyme, pažymėjo FT šaltiniai.