Ketvertas kosmose, neskaitant ruonio

Japoniškas robotas-ruonis Paro gaminamas nuo 1998 m. ir jau įrodė, kad yra labai naudingas medicinos įstaigose, gydant ir raminant senyvus pacientus, demencija sergančius žmones, slopinant vaikų autistų nerimą.

Dėl dirbtinio intelekto Paro reaguoja į prisilietimus, įsidėmi veidus, mokosi ir kartoja veiksmus. Teigiama, kad šis robotas labiausiai iš visų slopina stresą.

Technologijos kūrėjai daro prielaidą, kad toks ruoniukas gali padėti ir žmonėms ilgalaikėje kosminėje ekspedicijoje. Skrydis į Marsą truks pusmetį, o darbai planetoje - apie dvejus metus. Visą tą laiką keturių žmonių įgula bus izoliuota labai ribotoje eredvėje.

Tarpusavio santykiai čia gali tapti papildomu stresu. Todėl misijos organizatoriai ieško būdų, kaip teigiamai paveikti astronautų psichinę sveikatą.

Ruošdamiesi misijai, astronautai dalyvavo 2 savaičių trukmės mokymuose mokslo tyrimo srityje Jutos valstijoje. Be maisto auginimo, pirmosios pagalbos teikimo ir akmenų bei „Marso" dirvos pavyzdžių rinkimo komanda taip pat išbandė Paro, kuris juos lydėjo šiuose mokymuose.

„Gyvūnai kainuoja brangiai ir jiems reikia laiko pasiruošti kosmonautų vaidmenims, jiems taip pat reikia ėdalo ir medicinos paslaugų. Robotai yra daug pigesni ir tarnauja ilgiau", teigia Takanoris Sibata, Paro kūrėjas iš Nacionalinio pramonės technologijų instituto.

Pirmąją mokymų savaitę su Paro „bendravo" pusė įgulos, o paskui robotas padėjo antrajai komandos pusei mažinti stresą ir izoliacijos padarinius. Mokslininkams teks išanalizuoti gautuosius duomenis, kad suprastų, ar gydomieji robotai padėjo sumažinti streso lygį.

Pagal Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros planus pilotuojama misija į Marsą startuos jau po dešimtmečio ar keliolikos metų. Jeigu Paro rezultatai bus teigiami, žmonės išskris ne vieni, o lydimi mielo bendrakeleivio, roboto ruoniuko.