Karybos ekspertai: Ukrainai reikia pažangios, modernios ginkluotės, o ne nurašytų „Leopardų“

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

JAV ir Europos šaltiniai skelbia apie Vakarų šalių atstovų pokalbius su Kyjivu dėl taikos derybų. Esą vyksta tylūs pasitarimai, stengiantis palenkti Ukrainos vadovybę derėtis su Rusija.

Reiškiamas susirūpinimas, jog karas atsidūrė aklavietėje ir nerimaujama dėl Ukrainos galimybių laimėti.

Pabrėžiama, jog Rusija turi neribotus gyvosios jėgos ir amunicijos išteklius, tuo tarpu Ukrainoje neva pastebimas visuomenės pasipriešinimas „dėl kai kurių prezidento Volodymyro Zelenskio neterminuotų šaukimo reikalavimų“.

Teigiama, jog Baltieji rūmai nerimauja dėl mažėjančių Ukrainos karinių pajėgų, kurioms, be to, būtinas JAV finansavimas. Susirūpinimą kelia ir sumažėjęs JAV visuomenės interesas Ukrainos karu po prasidėjusio „Hamas“ karo prieš Izraelį.

41 proc. amerikiečių teigia, kad JAV daro per daug padėdama Kyjivui. Vos prieš tris mėnesius taip manė 24 proc. amerikiečių. Teigiama, jog JAV kariškiai, apibūdindami padėtį Ukrainos kare, pradėjo vartoti terminą „aklavietė“ arba „karas dėl centimetrų“.

Skelbiama, jog JAV kariškiai savo pastebėjimais dalinasi su Europos pareigūnais, tačiau pagrindinė sprendimo teisė paliekama Kyjivui.

Iš kitos pusės, Bideno administracija esą neturi jokių požymių, kad Rusijos vladyka Putinas yra pasirengęs derėtis su Ukraina. Maskva esą laukia, kol Ukrainos sąjungininkės praras vidaus paramą finansuoti Ukrainą arba kol kova dėl Kyjivo aprūpinimo ginklais ir amunicija taps pernelyg brangi.

Tuo tarpu pats Ukrainos vadovas V. Zelenskis atmeta bet kokias derybų su Rusiją galimybes, teigdamas, jog laikina taika nieko neišspręs ir pasitarnaus kaip postūmis naujam karui.

Zelenskis siekia pergalės ir nesutinka su paliaubomis ar derybomis. „Mums tai reikštų palikti šią žaizdą atvirą ateities kartoms“, – teigia prezidentas.

V. Zelenskis elgiasi teisingai, nes suvokia, jog problemos įšaldymas jos neišspręs. Ukrainos vadovo užsispyrimas verčia Vakarus ieškoti naujų ėjimų. Greičiausiai dėl to NATO svarsto apie naujų saugumo garantijų suteikimą, net jei Ukraina oficialiai netaptų Aljanso dalimi.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužny įspėja, jog 2023 m. pabaigoje Rusija gali dislokuoti naujas puolamąsias grupes.

Generolas teigia, jog rusai patobulino logistikos grandines, gamyklos ėmė gaminti naują techniką, o elektroninės kovos pajėgumai sumenkino Ukrainos pranašumą tiksliosios amunicijos srityje.

Kad to nebūtų, ukrainiečiams esą būtina įgyti pranašumą ore, paremti antžemines operacijas; pralaužti Rusijos minų užtvaras; padidinti kovos su baterijomis veiksmingumą (nukreiptą prieš Rusijos artileriją); sukurti ir apmokyti reikiamus rezervus; stiprinti elektroninės kovos pajėgumus.

Zalužny teigimu, Ukraina turi suduoti masinius smūgius „vieninga kovine sudėtimi“, naudodama imitacinius ir kovinius bepiločius orlaivius, kad perkrautų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas.

„Mums taip pat reikia elektroninės kovos sistemų, kurios yra raktas į pergalę kovoje su dronais“, – pažymi Zalužny ir priduria, kad rusai turi apie 60 skirtingų sistemų.

Išverčiame, ką Vakarams ir mums visiems nori pasakyti Ukrainos kariuomenės vadas. Zalužny teigia, jog Ukraina nelaimės karo, jei Vakarai ir toliau rems Kyjivą senais (nurašytais) „Leopardais“, sovietiniais naikintuvais ir kita sandėliuose nudulkėjusia sena technika.

Ukrainai reikia pažangiausios, modernios, tarpusavyje sąveikaujančios ginkluotės, kuri suteiktų pranašumą, kaunantis su gerokai skaitlingesniu priešininku.

Reikšmingi postūmiai

Pastarąją parą Ukrainos fronto linijoje įvyko daugiau kaip 80 karinių susirėmimų. Driskiai veržiasi visomis kryptimis, tačiau nesėkmingai. Ukrainiečiai ginasi prie Avdijivkos ir stiptina pozicijas prie Bachmuto.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino smūgį Rusijos laivui Kerčėje. Teigiama, jog suduotas raketų smūgis Kerčės Zalivo laivų Kerčėje gamyklai, kurioje buvo dislokuotas sparnuotųjų raketų nešėjas. Nepatvirtintais duomenimis smūgiuota ir Kerčės tiltui.

Likviduota dar beveik tūkstantis okupantų, taip pat sunaikinta 12 artilerijos sistemų ir 8 tankai.

Trumpai

„Mums imponuoja reformos, kurias Ukraina įvykdė viduryje karo“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive susitikusi su V. Zelenskiu ir pabrėžė, jog Ukraina gali pereiti į kitą etapą narystės Europos Sąjungoje kelyje.

Ukraina gina visą Europą nuo barbarų ordų ir metas baigti kalbas apie įvairius priėmimo „etapus“ bei „sąlygas“. Ukraina – Europos išlikimo sąlyga. Taškas. Šalis turi būti priimta į ES bendriją šiandien. Ach, tiesa, sekmadienis. Na, tai rytoj.

JT vadovas Guterresas „pasibaisėjo“ dėl Izraelio smūgio Gazos greitosios pagalbos automobilių kolonai. JT generalinis sekretorius pareiškė kad konfliktas „turi būti nutrauktas“.

Atleiskit, bet tokie pareiškimai mums primena didelį tarptautinį turgų, kuriame karts nuo karto kažkas užlipa ant bačkos ir garsiai apie kažką pasisako.

Palestinos duomenimis, į vieną iš jos greitosios pagalbos automobilių pataikė „Izraelio pajėgų paleista „raketa“ netoli įvažiavimo į Gazos miesto ligoninę. Per išpuolį esą žuvo 15 žmonių ir daugiau kaip 60 buvo sužeista.

Tuo tarpu Izraelio kariuomenė pranešė, kad sudavė oro smūgį greitosios pagalbos automobiliui, kurį naudojo „Hamas“ teroristai.

Australijos premjeras Anthony Albanese vyksta į Pekiną – pirmąją šalies vadovų kelionę per pastaruosius septynerius metus, kuri laikoma žingsniu į priekį abiejų šalių pastangose stabilizuoti santykius po daugelį metų trukusios ekonominės įtampos.

Abi šalys tik pastaraisiais mėnesiais pradėjo išeiti iš diplomatinės aklavietės, kuri paaštrėjo 2020 m., kai Pekinas nustatė griežtus prekybos apribojimus daugeliui Australijos eksporto prekių. Konfliktas prasidėjo po Australijos raginimų atlikti tarptautinį tyrimą dėl Kovid-19 pandemijos kilmės Kinijoje.

Šis ėjimas vienas iš svarbių Vakarų-Kinijos santykių atšilimo ženklų. Ar šios diplomatinės pastangos duos vaisių, matysime po aukščiausio lygio JAV ir Kinijos vadovų susitikimo.

Frankfurto centre vykusioje propalestinietiškoje demonstracijoje, kurioje dalyvavo apie 850 žmonių, buvo sulaikyti devyni žmonės, pranešė policija.

Atliekamas tyrimas dėl suimtųjų, įtariamų nusikaltimais, įskaitant neapykantos kurstymą ir antikonstitucinių simbolių naudojimą. Policija konfiskavo ženklą su „SS runomis“ ir suėmė jį laikiusią moterį.

Kita moteris laikė plakatą, kuriame buvo pavaizduota Izraelio vėliava šiukšlių konteineryje.

Kremlius padidino artilerijos sviedinių gamybą ir per ateinančius porą metų gali pagaminti 2 mln. sviedinių per metus.

Pentagono duomenimis, nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį Bideno administracija Ukrainos paramai išleido 43,9 mlrd. dolerių.