Karybos ekspertai: Rusijai reikia karo Balkanuose

Su jomis gali susipažinti ir Alfa.lt skaitytojai.

Strateginės aplinkybės

Sujudimas Kyjive. Vakar į Ukrainos sostinę atvyko Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir NATO Jungtinių pajėgų Europoje vadas Kristoferis Kavolis.

Svečiai susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sprendė ginklų tiekimo klausimus. Esame tikri, jog buvo kalbama ne tik apie rusų išrūkymą iš okupuotų pozicijų, bet ir karo ateities scenarijus.

Šiandien, nepaisant oro pavojaus sirenų, neskelbto vizito į Kyjivą atvyko ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Teigiama, kad jis atvyko „asmeniškai susipažinti su esama padėtimi ir Vokietijos paramos veiksmingumu“. Puiku.

Liūdnos žinios Maskvai. Aukščiausių NATO, Europos ir JAV pareigūnų vizitas į Kyjivą – ne tik simbolinis žingsnis. Skelbiama, jog tartasi dėl tolimojo nuotolio raketų ATACMS ir artilerijos šaudmenų tiekimo.

Nors Pentagonas pripažino, kad pagalba Ukrainai skiriama „dozuotai“, ieškoma sprendimų, kad ginkluotės tiekimas vyktų nenutrūkstamai. Tai ypatingai svarbu artėjant žiemai.

Demonstratyvi NATO ir JAV parama labai svarbi už mus visus besikaunančių ukrainiečių dvasiai palaikyti. 

Sąlyginai stabilizavus padėtį Gazos ruože, JAV visu pajėgumu atsigręžė į Ukrainą. Ir tai nepaprastai gerai. Net JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad finansinė ir karinė pagalba Ukrainai atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus. Ji pabrėžė, kad labai svarbu remti ir Ukrainą, ir Izraelį.

Pareigūnė išreiškė viltį, jog JAV prezidento Joe Bideno pateiktas prašymas skirti 106 mlrd. dolerių finansavimą Ukrainai ir Izraeliui bus patvirtintas. 

Džiugu, jog JAV ministrė supranta, kad Ukraina yra „visiškai priklausoma nuo šios pagalbos“. Janet Yellen priminė, kad Europos partneriai per ateinančius ketverius metus Ukrainai skirs 50 mlrd. eurų paramos.

Savo ruožtu TVF skirs 15 mlrd. dolerių. Jellen pridūrė, kad jei Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui bus leista laimėti Ukrainoje, kitas jo taikinys gali būti viena iš JAV ir NATO sąjungininkių.

Pirštais nerodysime, kas tai gali būti. Visiems turėtų būti aišku. 

Kaip mes ir prognozavome, Rusijai nepakanka destabilizacijos Gazos ruože. Kremliui siekiant savo viduramžiškų tikslų, būtini nauji karo židiniai, kurie atitrauktų JAV ir NATO dėmesį nuo Ukrainos. Būtent todėl šiuo metu Rusija bando įžiebti karą Balkanuose.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog rusai nusitaikė į Bosniją ir Hercegoviną – trijų autonominių valstybių konfederaciją.

Šiaurės Atlanto aljansas yra susirūpinęs dėl Rusijos „piktavališko užsienio kišimosi“ į nestabilų Balkanų regioną, kuris praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje patyrė niokojantį karą, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per vizitą Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Nieko nauja ir netikėta. Teroristinė Rusija didins problemų amplitudę tol, kol Vakarai nesiryš sutramdyti driskių irštvos. Mums šiame žaidime suprantama viskas, įskaitant Kremliaus geopolitines dėliones.

Neaišku viena – kodėl NATO ir JAV lyderiai delsia, laukdami akimirkos, kol įsisiautėjęs gaisras ims liepsnoti jų namuose. Gaisrą kaimyno kieme galima užgesinti šiandien. Tai buvo galima padaryti vakar. 

JAV imantis pamiršto pasaulio policininko vaidmens, įtampas Artimuosiuose Rytuose mėgina „nuleisti“ ir Pekinas.

Kinijos vyriausiasis diplomatas vakar per susitikimą su arabų ir musulmonų daugumos šalių pareigūnais sakė, kad pasaulis turi „skubiai imtis veiksmų“ konfliktui Gazos ruože sustabdyti.

Esą Pekinas deda daug pastangų, kad prisidėtų prie Izraelio ir „Hamas“ konflikto nutraukimo.

Ar šie Pekino ejimai nuoširdūs – pamatysime netrukus. Jei Kinija nori pasitraukti iš blogio ašies, Pekinas privalo nedelsiant nutraukti Rusijos rėmimą ginklais ir dujų bei naftos pirkimą.

Kol kas mes to nematome. Todėl drįstame abejoti kinų komunistų klastūnų nuoširdumu. 

Reikšmingi postūmiai

Šią naktį Rusijos okupantai atakavo Ukrainą „Shahed“ orlaiviais. Dronai buvo paleisti iš Primorsko-Achtarsko srities Rusijoje.

Rusų teroristai paleido keturias priešlėktuvines valdomas raketas S-300 Donecko kryptimi ir vieną „Iskander-K“ iš Džankojaus rajono okupuotame Kryme.

Ukrainiečių gynėjai sunaikino 9 priešo bepiločius ir vieną sparnuotąją raketą.

Praėjusią parą driskiai ir toliau nesėkmingai šturmavo Avdijivką, tuo tarpu Ukrainos kariuomenė žengia pirmyn kitapus Dniepro. Šiuo metu kovos tęsiasi netoli Krynkų kaimo.

Trumpai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad paliaubos Artimuosiuose Rytuose neleistų Izraeliui apsiginti ir gynė Vokietijos atsisakymą remti paliaubas Gazoje.

Logikos šiame pasisakyme yra, nes neišrovus teroristinės „Hamas“ iš pašaknų Gazoje, teroristinės akcijos tęstųsi. Tačiau šiuo atveju vokiečius, panašu, veikia ir Antrojo Pasaulinio karo atmintis. 

Maskva pripažino, kad praėjusiais metais jos ekonomika buvo ant žlugimo ribos, tačiau dabar Kremlius tvirtina, kad įveikė sankcijas ir šiais metais Rusijos ekonomika esą sparčiai augs.

„Kilo žlugimo grėsmė, mes tikrai turėjome sutelkti visus išteklius ir vidaus jėgas, kad išvengtume šio žlugimo“, – kalbėjo Putino kilimėlis spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ūsuoto bebro teigimu, šalis sėkmingai atsigavo ir dabar žengia į augimo etapą. Kremlius prognozuoja, kad šiais metais Rusijos ekonomikos augimas gali siekti iki 3 proc.

Rusija – pasakų šalis. Pernai Kremlius skiedė, jog ekonomika auga, dabar aiškina, kad smuko. Kliedesiai. Melas, skirtas degtinėje teliuskuojančioms vidaus vartotojo smegenims. 

Antra vertus, tai Kremliaus pripažinimas, jog Vakarų sankcijos buvo veiksmingos. Todėl nepaisant teiginių apie spartų Rusijos ekonomikos augimą, ekspertai ir stebėtojai išreiškė abejonių dėl šalies ekonominės ateities.

Rusijoje ir toliau auga infliacija, centrinis bankas stengiasi palaikyti kritusio Rusijos rublio vertę, visiškai žlugo automobilių, vaistų ir kitos pramonės šakos.

Lietuvoje

Pokarinėje Lietuvoje buvo gajus posakis: „Ko lauki? Ar amerikono?“. Tai reiškė nepagrįstas, tuščias viltis, nieko neveikimą, tikintis iš Amerikos pagalbos, išvadavimo, kuris nežinia kada bus ir ar iš viso bus.

Posakio ištakos – ginkluoto pasipriešinimo sovietams kovų metu puoselėtos viltys, jog Amerika paskelbs karą Rusijai ir išvaduos Lietuvą nuo driskių okupantų. Likę gyvi Lietuvos partizanai tos akimirkos laukė daugiau nei 50 metų.

Kurlink sukame?

Lenkiame link šiuo metu kai kurių Lietuvos politikų vystomo naratyvo, jog nėra čia ko kelt panikos ir pernelyg stengtis, nes esam NATO, todėl suveiks 5 straipsnis ir NATO mus visus išgelbės. Išvaduos. Kažkaip. Kaip? O va taip… Ten NATO visi viskam pasiruošę, visi viską mato, žino, todėl neleis mūsų užpult ir sunaikint. Vo tep.

Taip mąsto ir kalba Lietuvos politinio kaimo bukapročiai, tokius kliedesius sakydami viešai, neslėpdami savo mažaraštiškumo. Jie nesuvokia, jog Lietuva – ne vaikų darželis, kurį visi saugo nuo plėšikų, o šalis, kuri pati privalo būti pasirengusi apsiginti ir ateiti partneriams į pagalbą.

Geopolitikos analfabetai nesumąsto, kad NATO nėra kažkokia mitologinė organizacija, „Betmenas“, kuris visus visada išgelbėja nuo blogiečių.

NATO yra lygiaverčių sąjungininkų organizacija, jos nare yra pati Lietuva. Visi sąjungininkai turi būti pasirengę ginti vienas kitą išaušus dienai X, o ne tikėtis stebuklų.

Deja, panašu, jog priimta manyti, kad NATO – tai ne kas kita, o tas pats amerikonas, kuris ateis ir visus išvaduos. Taip, tai gali įvykti, bet nebūtinai.

Nes jei tas „amerikonas“ vienu metu vaduos Ukrainą, Izraelį, Taivaną, Pietų Korėją, reguliuos Bosnijos įtampą, „amerikonui“ gali nebepakakti pajėgumų išvaduoti likusius išsižiojėlius.

Kas yra NATO be JAV? Tai Latvija, Estija, Danija, Suomija, Lenkija, Jungtinė Katralystė ir kitos NATO narės, kurios privalo būti pasirengusios ateiti viena kitai į pagalbą, o kol ji ateis – gintis pačios.

Nepataikaudami Gabrieliui Landsbergiui, norime akcentuoti jo pasisakymą, kuriame užsienio reikalų ministras teigia, jog Lenkija įsigijo ir dar pirks tiek pajėgumų, apie kuriuos Ukraina galėtų tik pasvajoti.

Kovodama su driskių orda, Ukraina teturi dvidešimtadalį to, ką jau turi įsigiję mūsų kaimynai. Ir tai pasak ministro, nereiškia, jog lenkai jaučiasi vieniši. Jie tiesiog pasirengę viskam.

Tiksliau – Rusijos invazijai. Davus į dantis užpuolikams, būtų laukiama paspirties jų sutriuškinimui. Štai tokia Varšuvos logika. Ji realistiška, teisinga. Kieta.

Varšuvos politika, pasirengimas sudoroti driskius ir Lietuvos teritorijoje – labai svarbi ordos atgrasymo priemonė. O viltis – durnių motina.