Karybos ekspertai: labiausiai rusus siutina NATO „akys danguje“

Strateginės aplinkybės 

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeliui į Davosą, užsuko į Šveicarijos sostinę Berną. Bendroje spaudos konferencijoje Šveicarijos prezidentė Viola Amherd žadėjo, kad jos šalis pradės bendradarbiauti su Ukraina ir padės surengti Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Tokie gana keistoki pasisakymai artėjant prie trečiųjų plataus masto karo metų apie pradedamą bendradarbiavimą neturėtų stebinti. Šveicarija – ilgus metus visišką neutralumą išlaikanti šalis, kurios gyventojai džiaugiasi banko sąskaitomis ir pienišku šokoladu „Milka“, kuris, tiesą pasakius, didžiąja dalimi gaminamas Vokietijoje, o pati kompanija priklauso JAV įsikūrusiai korporacijai „Mondelez“. 

V. Zelenskis Davose lankysis pirmą kartą gyvai. Jis tikisi, kad dėl didelio renginio matomumo jam pavyks išsakyti pasauliui savo nuomonę apie neatidėliotinus Ukrainos poreikius.

Jis kalbės šiandieną po pietų, o ryte vyks tik kviestiniams dalyviams skirta sesija „Vadovai už Ukrainą“. Joje įmonių vadovai išgirs, „kokios neatidėliotinos pagalbos reikia“, kaip privatusis ir viešasis sektoriai gali padėti Ukrainai atsistatyti, kai baigsis karas.

Šioje sesijoje, be kitų, dalyvaus NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas ir JAV pasiuntinė Ukrainos ekonomikos atkūrimo klausimais Penny Pritzker.

Mes gi, deja, niekaip negalime suprasti šios pasaulinės suvokimo prarajos tarp realybės ir teorinių pasvaičiojimų. Apie kokius atstatymus galima kalbėti, kai kiekvieną dieną Ukrainoje raketomis ir artilerija šluojami civiliniai ir kritinės infrastruktūros pastatai?

Mokyklos ir daugiabučiai. Vaistinės ir teatrai. Ligoninės ir geležinkelio stotys. Argi nėra akivaizdu, kad pirmas, esminis, pagrindinis, neatidėliotinas ir būtinas veiksmas yra karo veiksmų ir kraujo praliejimo sustabdymas?

Argi nėra visiškai aišku, kad pati teroristinė Rusija nesustos, kad ją reikia sustabdyti, smogti per visas utėlių irštvas, ginklų sandėlius, karo pramonės objektus, logistinius ir ryšių punktus? 

Tik sutriuškinus karo nusikaltėlių pajėgumus, visiškai sugriovus teroristų ekonomiką, išmontavus nusikalstamas struktūras, nuteisus visus genocido ir nusikaltimų žmoniškumui organizatorius ir vykdytojus, Rusijai atgailaujant bei pradėjus mokėti reparacijas, tik tada ir ne anksčiau galima pradėti rengti įvairiausio pobūdžio pasisėdėjimus prie kavos su kruasanais ir šviežiai spaustomis apelsinų sultimis, kur būtų tingiai diskutuojama apie vienokių ar kitokių konstrukcinių medžiagų panaudojimą atstatant Kupjanską, Marjinką ar Mariupolio teatrą.

Argi Vakarai neveidmainiauja, kai kalba apie Ukrainos atstatymo planus kažkada, tolimoje ateityje, kai šiandien liejasi ukrainiečių vaikų kraujas?

Argi ne keistai skamba kitos sesijos, kurioje su Ukrainos prezidentu kalbėsis pagrindinių Ukrainos sąjungininkių Europoje vadovai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot ir Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas Bueno, pavadinimas – „Ukrainos horizontai“?

Mūsų kuklia nuomone, ganėtinai ciniškai skamba ir pati šių metų susitikimo Davose tema – „Pasitikėjimo atkūrimas“. Kokį čia pasitikėjimą ir tarp ko nori atkurti pasaulio lyderiai, kai pasitikėjimas žmonijos gebėjimu taikiai egzistuoti pasaulyje nusiritęs į tas pačias žemumas kaip prieš 84 metus? 

Deja, karai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose vis labiau skaldo pasaulį į skirtingas stovyklas, o pasitikėjimas saugumo garantijomis, susitarimais, pasaulinės taikos siekimu vertas lygiai tiek, kiek teroristinės Rusijos fiurerio Putino pažadas nepulti Ukrainos.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgos šiuo metu vykdo aktyvią gynybą ir daugiausia dėmesio skiria pozicijoms rytinėje 1000 km ilgio fronto dalyje išlaikyti. Taip interviu agentūrai „Reuters“ teigia sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir priduria, kad kariuomenės nereikėtų nuvertinti kaip puolamųjų pajėgų.

Jis pabrėžė, kad Ukrainos gynėjai vykdo nedideles kontratakas, laikydami priešą parengtyje, ieškodami galimybių smogti, o priešas stengiasi susigrąžinti iniciatyvą.

„Mūsų tikslai išlieka nepakitę: išlaikyti pozicijas, išsekinti priešą, padarant kuo didesnius nuostolius“, – aiškino generolas.

Rusijos okupacinės pajėgos, pasak ukrainiečių vado, bando perimti iniciatyvą.

„Jie žengia keliomis kryptimis palei rytinį frontą, siekdami visiškai kontroliuoti pramoninius Donbaso rajonus, nepaisant didelių gyvosios jėgos ir aprūpinimo nuostolių“, – sakė A. Syrskis ir pabrėžė, kad priešas taip pat bando susigrąžinti pozicijas Chersono ir Zaporižios sričių pietuose.

Per parą fronte įvyko 94 koviniai susirėmimai. Driskiai surengė 1 raketų ir 68 oro smūgius, 78 kartus raketinėmis salvinės ugnies sistemomis apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes.

Deja, per rusų teroristų atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai. Buvo sugriauti arba apgadinti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Nuo oro smūgių nukentėjo Veselė, Berestovė (Charkovo sritis), Novoliubivka, Serebriankės girininkija (Luhansko sritis), Ternyj, Jampolivka, Bohdanivka, Avdijivka, Oleksandropil', Novomichailovka, Vodyanė (Donecko sritis), Novodarivka (Zaporižios sritis), Zmiivka, Novoberyslavas ir Beryslavas (Chersono sritis).

Daugiau kaip 110 gyvenviečių Černigovo, Sumų, Charkovo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Dnipro, Chersono ir Nikolajevo srityse buvo apšaudytos artilerijos ugnimi.

Savo ruožtu Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 22 smūgius rusų ordos karių, ginklų ir karinės įrangos telkiniams bei pataikė į priešlėktuvinę raketų sistemą.

Ukrainos raketinės pajėgos taikėsi į 3 driskių koncentracijos vietas, 8 artilerijos sistemas, priešlėktuvinę gynybos sistemą ir 2 užpuolikų radiolokacines stotis.

Voroneže, teroristinėje Rusijoje, aidėjo sprogimai. Ar tai kažkas neatsargiai rūkė šalia aerodromo, ar kažkas vis dar švenčia rusų Senus naujus metus, bet kažkodėl čia įvesta nepaprastoji padėtis.

Kuo dažniau bus įvedama nepaprastoji padėtis Rusijos miestuose ar jų rajonuose, tuo lengviau ukrainiečiams bus ginti mus ir savo šalį.

Trumpai 

Izraelis pranešė, kad vienas jo karys buvo „lengvai sužeistas“ per susišaudymą palei šalies sieną su Egiptu, kurį Kairas sieja su narkotikų kontrabanda. Egipte žuvo vienas žmogus.

Abiejų šalių santykiai įtempti nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios, ir šis incidentas dar labiau padidino įtampą ir nuogąstavimus dėl platesnio regioninio konflikto.

Izraelio gynybos ministras vakar sakė, kad intensyvus Izraelio karinis puolimas pietinėje Gazos Ruožo dalyje netrukus bus sumažintas, tačiau jis atmeta galimybę nutraukti ugnį.

Praėjus daugiau nei 100 dienų nuo Izraelio karo prieš „Hamas“ pradžios, palestiniečių valdžios institucijos pranešė, kad anklave žuvo apie 24 000 žmonių.

Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) paleido balistines raketas į, jo teigimu, priešo objektus Erbilio mieste, esančiame Šiaurės Irako kurdų regione, teigiama Irano valstybinės žiniasklaidos pranešime.

„Vėlai vakare balistinės raketos buvo panaudotos siekiant sunaikinti šnipinėjimo centrus ir antiiraninių teroristinių grupuočių susibūrimus regione“, – sakoma pareiškime.

Šiais smūgiais Iranas siekia išbalansuoti ir taip trapią taiką Irake, pagilinti vietinius konfliktus ir sustiprinti teroristinių grupuočių „Al-Qaeda“ ir „Daesh“ pozicijas.

Pranešama, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios NATO orlaiviai – įskaitant žvalgybinius AWACS – į dangų rytiniuose Aljanso pakraščiuose kilo daugiau kaip 500 kartų. Labiausiai driskius siutina NATO „akys danguje“ – perdirbti į karinius „Boeing 737“ lėktuvai, Aljanso įspėjimo ir valdymo sistemos ore (AWACS – airborne warning and control systems). 

Šie lėktuvai ore, 10 km aukštyje, virš Baltijos šalių, Rumunijos, Juodosios jūros gali išbūti iki 10 valandų, nuolat stebėdami orlaivių, raketų judėjimą, perimdami radijo ryšius ir sekdami didesnių padalinių manevrus ant žemės daugiau kaip 500 km į gylį nuo savo buvimo vietos.