Karybos ekspertai: JAV sugriovė ilgai kurtą savo įvaizdį per kelias savaites

„KALĖDINĖ DOVANA“ RUSIJAI

Strateginės aplinkybės

Prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su respublikonais, JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį perspėjo oponuojančios partijos narius Kongrese, kad jie įteiks Rusijai „kalėdinę dovaną“, jei nesuteiks papildomos karinės pagalbos Ukrainai. Tačiau po to sekęs Zelenskio kreipimasis į aukščiausio rango JAV įstatymų leidėjus buvo bergždžias. Atstovų rūmų pirmininkas M. Johnson nesutiko paremti J. Bideno prašymo skirti Ukrainai 61,4 mlrd. dolerių.

„Atrodo, kad Bideno administracija prašo papildomų milijardų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios strategijos, kaip laimėti, ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, jie skolingi Amerikos žmonėms.“

Stovėdamas šalia Zelenskio, Bidenas sakė, kad „aš nesitrauksiu iš Ukrainos, nesitrauks ir Amerikos žmonės“. Tačiau užuot iš naujo pažadėjęs, kad JAV rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“, J. Bidenas šį kartą davė dar ribotesnį pažadą, kad pagalba bus teikiama „tiek, kiek galėsime“.

Tiek, kiek galėsime.

Tai yra skaudus smūgis Ukrainai ir, deja, jai ir pasauliui kruviną bangą žadanti kalėdinė giesmė fiureriui Putinui.

Ir nors vėliau V. Zelenskis sakė, kad per pokalbius su politiniais lyderiais Vašingtone išgirdo „labai daug dalykų“ ir buvo dėkingas už J. Bideno administracijos ir įstatymų leidėjų paramą, tačiau viena nuotrauka, kur Ukrainos prezidentas susigūžęs, nelaimingas ir nuviltas sėdi priešais JAV sprendimų priėmėjus, pasako daugiau, nei tūkstančiai žodžių (jos sąmoningai nekeliame).

JAV priešrinkiminis žaidimas yra ne tik nuviliantis, jis – nepaprastai pavojingas. Amerika, kuri dar visai neseniai buvo patikimumo ir pasitikėjimo simbolis, sugriovė ilgai kurtą savo įvaizdį per kelias savaites.

Tikėtina, kad JAV įstatymų leidėjai dar pasieks susitarimą dėl finansavimo, net jei tai užtruks ilgiau, nei norėtų Bidenas ar Zelenskis. Platus svarstomas teisės aktų paketas apima paramą Ukrainai, priemones Izraeliui padėti nugalėti „Hamas“ Gazos ruože ir JAV pietinės sienos su Meksika saugumo didinimą.

Tačiau delsimas ir viešas politinių ginčų spektaklis itin sudėtingu geopolitiniu momentu jau padrąsino Kremliaus režimą imtis veiksmų net pačių JAV pašonėje, bandant įžiebti karą tarp Gajanos ir Venesuelos, kurio pagrindas – naftos ištekliai, kuriuos norėtų ir galėtų dar labiau eksploatuoti Amerikos įmonės.

Žinoma, JAV nieko neprivalo remti ir niekam nieko nėra skolingos. Tačiau toks požiūris ardo Amerikos pasaulinę lyderystę ir labai neramina Taivano, Japonijos, Pietų Korėjos politinius lyderius.

Neramina ne tik geografine prasme šias tolimas mums šalis. Neramina mus. Todėl mes, būdami diplomatų vietoje, viską mestume ir lėktume prie durų Vašingtone, budėtume ten dieną naktį, kol mus įleistų ir mes galėtume susitarti dėl realių saugumo garantijų.

O kita koja stovėtume Varšuvoje, Rygoje, Taline, Helsinkyje ir Londone bei bandytume „sukalti“ labai konkrečią, labai išsamią sutartų su šiomis šalimis veiksmų strategiją.

Veiksmų, „o ką jeigu“, atvejui.

Mažą ką.

Reikšmingi postūmiai

3 val. nakties Kijeve pasigirdo keli garsūs sprogimai, kai antrą kartą šią savaitę ėmė dirbti miesto priešlėktuvinė gynyba. Dėl raketų smūgio Kijevui jau žinoma apie 53 nukentėjusius. „Per šią parą Rusijos okupantai surengė dar vieną raketinį smūgį Kijevui, panaudodami 10 raketų (priešlėktuvinės valdomos raketos S-400, sparnuotosios raketos „Iskander“). Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visas raketas“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pareiškime.

Pasak Kijevo mero Vitalijaus Kličko, 20 žmonių, įskaitant du vaikus, paguldyti į ligoninę. Medikai vietoje suteikė pagalbą 33 nukentėjusiesiems, tarp jų ir 6 vaikams.

Pirmadienį per Rusijos raketų ataką Kijevo pakraštyje buvo sugriauti keli namai ir daugiau kaip 100 namų ūkių laikinai liko be elektros.

Rusija ėmėsi puolamųjų veiksmų ir informacinėje erdvėje. Surengtas vienas didžiausių kiberišpuolių nuo plataus masto karo pradžios pernai metais. Įvykdyta ataka prieš „Kyivstar“, kurios mobiliojo ryšio abonentais yra daugiau nei pusė Ukrainos gyventojų. Didžiausias Ukrainos mobiliojo ryšio tinklo operatorius pareiškė, kad tikisi iki šios dienos vakaro atkurti savo veiklą. Be to, kai kuriose Kijevo dalyse buvo sutrikdyta ir oro pavojaus perspėjimo sistemų veikla.

Būtent apie tokius Kremliaus ėjimus mes įspėjame ir čia, Lietuvoje. Informacinės – psichologinės, kiber atakos, visuomenės susierzinimo kėlimas paprastai yra paruošiamieji veiksmai, kurių epogėjus derinamas ir su fiziniu poveikiu, pvz., diversijomis, sabotažu, ekonomine blokada, ryšių nutraukimu, kenkimu gyvybiškai svarbioms sistemoms – elektros, vandens, šilumos (ypač žiemą) tiekimui.

Trumpai

Vakar Rusijos užsienio teroro reikalų ministerija pranešė, kad Rusija ir Iranas paspartins darbą, susijusį su „svarbiu nauju tarpvalstybiniu susitarimu“. Pareiškime Rusija nurodė, kad pirmadienį per pokalbį telefonu abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susitarė paspartinti darbą, susijusį su susitarimu, kuris yra „aukštame pasirengimo etape“.

Jeigu tai ne dezinformacija, ko negalime paneigti, tai tik įrodo, kad mūsų ankstesni spėjimai apie blogio ašies suartėjimą, pasitvirtina.

JT Generalinė Asamblėja didele balsų persvara balsavo už reikalavimą nutraukti ugnį Gazos ruože, kad būtų suteikta humanitarinė pagalba. Šis balsavimas parodė didėjančią Jungtinių Valstijų ir Izraelio izoliaciją.

193 narių pasaulio institucijoje 153 nariai balsavo už, 10 prieš ir 23 susilaikė, o ambasadoriai ir kiti diplomatai plojo, kai buvo paskelbti galutiniai skaičiai. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu rezoliucijai nepritarė aštuonios šalys – Austrija, Čekija, Gvatemala, Liberija, Mikronezija, Nauru, Papua Naujoji Gvinėja ir Paragvajus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. Pristatydamas vyriausybės planus įstatymų leidėjams, D. Tuskas sakė, kad Lenkija bus tvirta Ukrainos rėmėja, ištikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė ir įsipareigojusi NATO karinio aljanso narė.

ES siekia įtikinti Vengriją, kad ji paremtų jos siūlomą 50 mlrd. eurų pagalbos Kijevui priemonę ir taip pasiųstų aiškų signalą Rusijai, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Vokietijos vyriausybės pareigūnas. Jis tvirtino, kad visos 27 bloko valstybės narės, išskyrus Vengriją, remia šią pagalbos priemonę Ukrainai.