Kaip atrodo Veneros paviršius: vienintelės kada nors padarytos planetos nuotraukos

Nors neseniai Veneroje buvo aptikta deguonies, jis skiriasi nuo to, kuriuo kvėpuojame Žemėje.

Iki šiol Veneros paviršiuje galėjo apsilankyti tik 8 nusileidimo aparatai, kurių dėka mokslininkai turi unikalių nuotraukų jų buvimo vietoje.

Šios nuotraukos yra vienintelės iki šiol, kuriose matyti, kaip atrodo antrosios nuo Saulės planetos paviršius, rašo ScienceAlert.

Tanki nuodinga Veneros atmosfera sukuria stiprų šiltnamio efektą, dėl kurio Saulės šiluma nepatenka atgal į kosmosą, todėl planetos paviršiaus temperatūra vidutiniškai siekia 464 laipsnius Celsijaus.

Taip pat Veneroje yra didžiulis atmosferos slėgis, kuris 100 kartų didesnis nei Žemėje.

Tokiomis sąlygomis kosminiams laivams labai sunku "išgyventi". Ir vis dėlto tokie aparatai buvo ir jie sugebėjo surinkti unikalių duomenų iš karštos planetos paviršiaus.

1961-1984 m. buvusi SSRS, vykdydama Veneros programą, į Venerą pasiuntė 16 kosminių aparatų.

Pirmasis erdvėlaivis, sėkmingai įskridęs į antrosios nuo Saulės planetos atmosferą, buvo "Venera-3" ir tai įvyko 1966 m.

O po ketverių metų pirmasis erdvėlaivis, kuriam pavyko nusileisti ant planetos paviršiaus, buvo "Venera-7".

Iš viso Veneros paviršiuje apsilankė 8 nusileidimo aparatai, tačiau nė vienas iš jų ilgai neatlaikė aplinkos sąlygų ir dirbo šie zondai ne ilgiau kaip 2 valandas.

Ilgiausiai galėjo dirbti aparatas "Venera-12", kuris "gyveno" 110 minučių.

Veneros paviršiaus nuotraukos, gautos 1982 m. iš kosminio aparato "Venera-13". Dalis zondo matoma apatinėje nuotraukų dalyje / Nuotrauka: Roscosmos

Programos "Venera" aparatų dėka mokslininkai šiuo metu turi vieninteles Veneros paviršiaus nuotraukas, taip pat čia įrašytus garso duomenis.

Visų pirma nuotraukas padarė kosminiai zondai "Venera-9", "Venera-10", "Venera-13" ir "Venera-14", o garsą įrašė tik du pastarieji zondai.

Konkrečiai, vaizdus padarė "Venera-9", "Venera-10", "Venera-13" ir "Venera-14" prietaisai, tačiau tik du paskutiniai zondai įrašė garsą

Neseniai mokslininkai kai kuriuos iš šių vaizdų apdorojo šiuolaikinėmis technologijomis ir taip gavo gana įdomių Veneros vaizdų.

Šiose nuotraukose matyti aukso spalvos svetima planeta.

Tokia spalva atsiranda dėl saulės šviesos, kuri prasiskverbia pro Veneros debesis ir apšviečia jos paviršių.

Tuo pat metu planetos paviršiaus uolienos turi tamsiai pilką atspalvį.

Kadangi Venera tokia panaši į Žemę, mokslininkai dabar nori ją tyrinėti atidžiau.

Tokie tyrimai padės suprasti, kodėl abi planetos tolimoje praeityje pasuko skirtingais evoliucijos keliais, kai Žemė tapo gyvenamuoju pasauliu, o Venera - ne.
Kitais metais į Venerą bus paleista pirmoji istorijoje privati misija. Ši transporto priemonė tirs planetos atmosferą, taip pat ieškos galimos nežemiškos mikrobinės gyvybės požymių.