Kaip Afganistano „demokratija“ patyrė fiasko
Dešimtys talibų kovotojų sekmadienį užėmė Afganistano prezidento rūmus Kabule. „Mūsų šalis buvo išlaisvinta ir modžahedai švenčia pergalę Afganistane", - sakė vienas kovotojas „Al Jazeera" televizijai iš prezidentūros.
Talibano kovotojai reporteriams rodė savo ginklus ir vedžiojo juos po pastatą po to, kai prezidentas Ašrafas Ganis (Ashraf Ghani) sekmadienį gėdingai pabėgo iš Afganistano.
„Al Jazeera" pranešė, kad A.Ganis, kuris nepranešęs pabėgo iš šalies, dabar yra Uzbekistane. Jis pareiškė sekmadienį išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. Pats A.Ganis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas".
„Talibanas laimėjo ir dabar yra atsakingas už tautiečių garbę, turtą ir išlikimą", - rašoma prezidento pranešime, kuris paskelbtas feisbuke.
Masinis bėgimas
Vienas amerikiečių pareigūnas iš gynybos sektoriaus naujienų agentūrai AFP sakė, kad iš Afganistano buvo evakuoti keli šimtai JAV ambasados Kabule darbuotojų.
Pasak šio anoniminio šaltinio, tarptautinis Kabulo oro uostas vis dar priima komercinius skrydžius ir evakuacija vykdoma greičiau. Tačiau būta ir pranešimų, kad oro uoste leidžiasi tik kariniai lėktuvai.
ES valstybės narės sekmadienį irgi skubėjo evakuoti savo piliečius ir jiems talkinusius afganus iš Kabulo, tačiau panašu, jog dėl vyraujančio chaoso nespėjo.
Jungtinių Valstijų kariai vakar Kabulo oro uoste šaudė į orą, kai peroną užplūdo tūkstančiai afganų, puolant Talibanui siekiančių pakliūti į kurį nors lėktuvą ir išvykti iš šalies.
„Jaučiu didelę baimę. Jie leidžia daug šūvių į orą", - naujienų agentūrai AFP sakė liudininkas.
NATO žadėjo užtikrinti Kabulo oro uosto veiklą, Talibanui užimant šalį ir perimant valdžią. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas padeda laikyti Kabulo oro uostą atidarytą, kad palengvintų ir koordinuotų evakuaciją.
ES siekia skubiai rasti sprendimą dėl afganų, kuriems gresia susidorojimas už bendradarbiavimą su vakariečiais ir bando įtikinti ES valstybes nares kuo greičiau suteikti jiems vizas.
Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų valstybių diplomatinių misijų personalas prieš evakuaciją iš Afganistano buvo perkeltas į Kabulo oro uostą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) laikraščiui „Bild" sakė, kad nebus rizikuojama, jog žmonės patektų į talibų rankas. Vėliau jis paskelbė, kad Vokietijos ambasados personalo evakuacija prasidės sekmadienį, tačiau tuo metu oro uosto prieigose pasirodė pirmieji talibų būriai. Vis dėlto Vokietijos karinių pajėgų lėktuvai sekmadienio naktį išskraidino žmones iš Afganistano sostinės į neįvardinamą kaimyninę valstybę, iš kur jie vėliau skris į Vokietiją civiliniais lėktuvais.
Reikalauja atsistatydinimo
Po Talibano įžengimo į Kabulą buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paragino savo įpėdinį atsistatydinti. Atėjo laikas Džo Baidenui (Joe Biden) „gėdingai" atsistatydinti „už tai, kas įvyko Afganistane", - sakė jis. D.Trampas taip pat kritikavo Dž.Baideno imigracijos, ūkio ir energetikos politiką.
Prezidentaujant D.Trampui, 2018 metais Dohoje, Katare, prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 m. vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis.
Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant Dž.Baidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Lygiagrečiai šiam procesui šalį paliko ir NATO daliniai.
D.Trampas jau kelis kartus kritikavo Dž.Baideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau". D.Trampas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką Dž.Baidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų."
Nauji „pabėgėliai"
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po Talibano įvykdyto valdžios perėmimo Afganistane tikisi augančio pabėgėlių skaičiaus. „Daugelis žmonių mėgins palikti šalį", - sakė ji vakar Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) posėdyje Berlyne.
Anot A.Merkel, Vokietijos vyriausybė glaudžiai bendradarbiaus su Afganistano kaimyninėmis valstybėmis. „Mes turime daryti viską, kad padėtume šioms šalims pasirūpinti pabėgėliais, - kalbėjo kanclerė. - Ši tema bus aktuali dar labai ilgai."
A.Merkel neslėpė, kad yra sukrėsta padėties Afganistane. „Daugeliui, kurie vylėsi pažangos ir laisvės - pirmiausia moterims - tai skaudūs įvykiai", - sakė ji.
Kanclerė kritikavo JAV vyriausybės sprendimą išvesti karius. Šio sprendimo priežastys pirmiausiai buvo vidaus politinės, teigė ji. JAV dalinių išvedimas esą sukėlė domino efektą, kuris lėmė Afganistano kariuomenės ir vyriausybės žlugimą bei Talibano įvykdytą valdžios perėmimą.
Ir Vokietijos vidaus reikalų ministerija rengiasi didėjančiam pabėgėlių iš Afganistano skaičiui. „Nėra abejonių, kad žmonės vietoje pajudės ir kad padėtis vietoje sukels migracijos srautus", - sakė ministerijos atstovė. Detalių apie tikėtiną pabėgėlių skaičių ji neįvardijo.
Panikos nekelia
Tuo metu Rusijos ambasadorius Afganistane pareiškė, jog šiandien Kabule susitiks su Talibano atstovais. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Zamiras Kabulovas.
„Mūsų ambasadorius palaiko ryšį su Talibano vadovybe, rytoj jis susitiks su Talibano saugumo koordinatoriumi", - vakar sakė Z.Kabulovas.
Jis taip pat nurodė, kad per Rusijos ambasadoriaus Dmitrijaus Žirnovo ir Talibano derybas daugiausiai dėmesio bus skiriama grupuotės planams užtikrinti Rusijos ambasados Afganistano sostinėje saugumą.
Sekmadienį, Talibanui galutinai perėmus Afganistano kontrolę, Z.Kabulovas pareiškė, kad Rusija neturi jokių ketinimų evakuoti savo ambasadą, tačiau vakar nurodė, jog bus evakuota „dalis" jos personalo.
Z.Kabulovas taip pat sakė, kad Maskva spręs dėl naujosios Talibano vyriausybės pripažinimo, atsižvelgusi į „naujosios vadovybės elgseną". „Atidžiai stebėsime, kaip atsakingai jie valdys šalį artimiausioje ateityje. Ir, remdamasi rezultatais, Rusijos vadovybė padarys reikiamas išvadas", - teigė Z.Kabulovas.
Pastaraisiais metais Rusija siekė užmegzti ryšius su Talibanu ir ne kartą priėmė grupuotės atstovus Maskvoje, paskutinį kartą - praėjusį mėnesį. Maskva atidžiai stebi situaciją Afganistane dėl galimo konflikto išplitimo į kaimynines Vidurio Azijos šalis, kuriose Rusija turi karinių bazių.
Be to, Kinija vakar pareiškė esanti pasirengusi plėtoti „draugiškus santykius" su Talibanu. „Kinija gerbia Afganistano žmonių teisę savarankiškai nuspręsti savo likimą ir yra pasirengusi toliau plėtoti... draugiškus ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius su Afganistanu", - reporteriams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
Rašyti komentarą