JAV Senate pristatytas įstatymo dėl sienos apsaugos ir pagalbos Ukrainai projektas

Vadinamajame nacionalinio saugumo įstatymo projekte iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. JAV dolerių finansavimą – iš šios sumos 60 mlrd. JAV dolerių Baltųjų rūmų prašymu būtų skirta karo draskomai Ukrainai, o dar 14,1 mlrd. JAV dolerių sudarytų saugumo pagalba Izraeliui, teigiama Senato asignacijų komiteto pirmininkės Patty Murray išplatintame pranešime.

Be to, įstatymo projekte numatyta 20,2 mlrd. JAV dolerių skirti JAV sienų saugumui užtikrinti bei atlikti aibę imigracijos politikos pakeitimų, dėl kurių susitarė derybose dalyvavę demokratai ir respublikonai.

Kol kas nėra aišku, ar 370 lapų projektas pirmajame procedūriniame balsavime, kuris 100 narių turinčiame demokratų kontroliuojamame Senate turėtų įvykti vėliausiai trečiadienį, surinks 60 balsų, kad būtų svarstomas toliau.

Senato nariai jau keletą mėnesiu mėgina susitarti dėl kovos su neteisėta imigracija priemonių, o respublikonai reikalauja, jog mainais į prezidento Joe Bideno prašymą suteikti finansavimą Kyjivui turėtų būti stiprinama sienos apsauga.

Baltieji rūmai netruko pritarti paskelbtam tekstui, kuriame akcentuojamas dešimtmečius trunkantis siekis pertvarkyti „sugedusią“ šalies imigracijos sistemą.

„Abi partijos pagaliau pasiekė susitarimą dėl nacionalinio saugumo, kuriame numatytas griežčiausių ir teisingiausių sienos reformų paketas. Aš jam tvirtai pritariu“, – pranešime teigė J. Bidenas.

Jis taip pat paragino Atstovų rūmus kontroliuojančius respublikonus, kuriems į JAV prezidentus kandidatuojantis Donaldas Trumpas daro spaudimą pasipriešinti tokiam susitarimui, pritarti dviejų partijų suderintų priemonių paketui.

„Jei jūs, kaip aš, manote, kad sieną apsaugoti turime būtent dabar, tokio varianto, kaip nieko nedaryti, nėra“, – teigė jis.

Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pirmiau pareiškė, kad priemonių paketas yra „pasmerktas žlugti“, nors vėliau, rodosi, pakeitė kryptį, naujienų kanalui „Fox Business“ nurodydamas, jog nėra „prieš kažką iš anksto nusistatęs“.

„Sulaikyti ir deportuoti“

J. Bideno rinkiminės kampanijos pagrindą sudarė siekis imigraciją vėl paversti „žmogiška“, panaikinant prieštaringai vertinamas D. Trumpo valdymo metais priimtas politikos gaires, kurias įgyvendinant JAV ir Meksikos pasienyje būdavo išskiriamos šeimos.

Tačiau respublikonai teigia, kad jo kadencija buvo nesėkminga, pirštu rodydami į statistikos duomenis, kurie rodo, jog gruodį pasienio agentai sulaikė rekordinį nelegalių migrantų skaičių – net 302 000 asmenų.

Visuomenės apklausų rezultatai ne vieną mėnesį rodo, jog migrantų krizė yra vienas iš pagrindinių amerikiečiams nerimą keliančių dalykų, o dėl jos augimo daugelis kaltina demokratus.

Daugumos į įstatymo projektą patekusių imigracijos reformų buvo laukiama dar iki pristatant naująjį susitarimą, o abi partijos jas apibūdina kaip griežčiausius sienos politikos pakeitimus per dešimtis metų.

„Tai reta galimybė uždaryti atvirą mūsų sieną ir suteikti būsimoms administracijoms veiksmingų priemonių, kurių joms reikės, siekiant suvaldyti chaosą pasienyje bei apsaugoti mūsų tautą“, – nurodė senatorius iš Oklahomos ir vyriausiasis respublikonų derybininkas Jamesas Lankfordas.

Jo teigimu, įstatymo projektas „būsimai administracijai suteiktų gausybę naujų vykdomųjų priemonių“ bei padėtų J. Bideno administracijai „pagaliau sustabdyti neteisėtus (migrantų) srautus“, pasienyje įrengiant technologiškai pažangesnę sieną.

Įstatymo projekte numatyta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemoje taikyti griežtesnes kontrolės priemones, o sieną uždaryti, jei ją per savaitę kirstų daugiau nei 5 000 žmonių.

J. Lankfordo teigimu, dėl to JAV politikos principas „pagauti ir paleisti“, pagal kurį reikalingų dokumentų neturintys migrantai teismo belaukdami gali būti laisvėje, bus keičiamas principu „sulaikyti ir deportuoti“.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris įstatymo projektą pavadino „svarbiu žingsniu“ stiprinant Amerikos nacionalinį saugumą užsienyje ir pasienyje.

Tačiau jis perspėjo respublikonus nepasiduoti impulsui ir susitarimo neblokuoti vien dėl to, kad jam nepritaria D. Trumpas, greičiausiai tapsiantis šios partijos kandidatu 2024 m. prezidento rinkimuose.

„Senatoriai turėtų atsiriboti nuo triukšmo, keliamo tų, kurie nenori, kad šis susitarimas įvyktų, turėdami savų politinių tikslų“, – sakė Ch. Schumeris.