JAV pasiųs papildomų pajėgų į Rytų Europą; Lietuva kalbasi su daugeliu partnerių

JAV žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad baiminantis potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Rytų Europoje dislokuotos NATO pajėgos bus sustiprintos 3 000 amerikiečių karių.

Apie 2 000 karių bus pasiųsti į Lenkiją ir Vokietiją iš Fort Brago bazės Šiaurės Karolinoje, tuo metu tūkstantis šiuo metu Vokietijoje esančių karių bus perkelti į Rumuniją, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami JAV politiniai ir gynybos pareigūnai.

Televizija CNN, remdamasi neįvardytais administracijos pareigūnais, nurodė, kad Pentagonas vėliau trečiadienį oficialiai informuos apie šį pajėgų perkėlimą.

Kaip nurodoma CNN pranešime, papildomų pajėgų perkėlimas siųs žinią apie „palaikymą NATO sąjungininkėms, jaučiančioms grėsmę dėl Rusijos pajėgų judėjimo netoli Ukrainos“.

Tuo metu dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais pareigūnais, nurodė, kad Gynybos departamentas nurodė paskelbti padidintą parengtį papildomuose daliniuose.

„Pentagonas nurodė paskelbti padidintą parengtį dar keliems tūkstančiams karių dislokavimo [Europoje] atveju, neskaitant 8,5 karių, kurie tokį nurodymą gavo praeitą savaitę“, – nurodė dienraštis.

J. Bidenas praeitą penktadienį pareiškė, kad netrukus išsiųs į Rytų Europą nedidelį skaičių amerikiečių karių, taip stiprindamas NATO buvimą regione.

„Artimiausiu metu perkelsiu karių į Rytų Europą ir NATO šalis. Ne per daug“, – žurnalistams pranešė J. Bidenas.

Anksčiau praeitą savaitę Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad buvo paskelbta „padidinta parengtis“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių.

Šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl papildomų karių dislokavimo regione Lietuva kalbasi „su daugeliu partnerių“ NATO.

Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Danijos kolega Jeppe Kofodu, Kremliui prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis galimo karinio konflikto Europoje.

„Lietuva kalbasi su daugeliu partnerių Aljanse dėl papildomų užtikrinimų, dėl papildomų garantijų saugumui ir karių.

Bet, kaip ir kitais atvejais, mes paliekame tą valstybėms pačioms nuspręsti, nes tai yra vidinės politinės diskusijos ir karinio vertinimo užduotis“, – žurnalistams trečiadienį spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Tuo metu J. Kofodas, paklaustas, ar Danija svarstytų iš Malio išvedamus karius dislokuoti Lietuvoje, akcentavo šiuo metu šalies teikiamą paramą – keturis naikintuvus F-16, sustiprinančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją ir į Baltijos jūrą pasiųstą vieną fregatą.

„Esame pasirengę kartu su savo NATO partneriais svarstyti, kaip mes visi šiuo metu galime prisidėti prie saugumo užtikrinimo, kai Rusija Europoje jam meta iššūkį“, – dėstė jis, pabrėžęs, kad šalis vertins įvairius siūlymus.

Danija praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės neseniai dislokuotų maždaug 100 karių išvedimą iš Malio, sulaukusi atitinkamo Malio kariškių vyriausybės reikalavimo.

Karinė chunta, atėjusi į valdžią po perversmo 2020-ųjų rugpjūtį, nurodė, kad Danijos kariai šalyje dislokuoti „be sutikimo“.

Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė daugiau 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų.

Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atvejų jos lauktų „sunkios pasekmės“, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas.

Kremlius tvirtina neplanuojanti pulti Ukrainos ir kaltina Vakarus, kad jie neatsižvelgia į jos nuogąstavimus dėl saugumo prie šalies sienų.