„Išprievartaukite mane, o ne mano dukteris“ - siaubingas Sudano karas

Konflikto pradžioje RSF užėmė didžiąją dalį Chartumo, o kariuomenė kontroliuoja miestą dvynį Omdurmaną, esantį kitapus Nilo upės.

Tačiau vis dar yra vietų, kur žmonės gali pereiti ir pereina iš vienos pusės į kitą.

Vienoje tokioje vietoje sutikau grupę moterų, kurios keturias valandas ėjo pėsčiomis į turgų kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje Omdurmano pakraštyje, kur maistas yra pigesnis.

Moterys atvyko iš Dar es Salaamo, RSF kontroliuojamos teritorijos.

Jos pasakojo, kad jų vyrai nebeišeidavo iš namų, nes RSF kovotojai juos mušdavo, atimdavo uždirbtus pinigus arba sulaikydavo ir reikalaudavo sumokėti už paleidimą.

„Mes kenčiame šiuos sunkumus, nes norime išmaitinti savo vaikus.

Esame alkani, mums reikia maisto“, - sakė vienas iš jų.
Įspėjimas: Perspėjimas: kai kurios istorijos detalės gali sujaudinti.

Paklausiau, ar moterys buvo saugesnės už vyrus? O kaip dėl išprievartavimų?

Balsų choras nutilo.

Tada vienas išsiveržė.

„Kur yra pasaulis? Kodėl mums nepadedi?“ - sakė ji, o jos žodžiai liejosi upeliais, kai skruostais riedėjo ašaros.

„Čia tiek daug moterų, kurios buvo išprievartautos, bet jos apie tai nekalba. Koks vis dėlto būtų skirtumas?“

„Kai kurias merginas RSF verčia naktimis gulėti gatvėse“, - tęsė ji. „Jei jos vėlai grįžta iš šio turgaus, RSF jas laiko penkias ar šešias dienas.“

Kalbėdama motina sėdėjo padėjusi galvą ant rankų ir verkė. Kitos aplink ją esančios moterys taip pat pradėjo verkti.

„Jūs savo pasaulyje, jei jūsų vaikas išeitų, ar paliktumėte jį?“ - klausė ji. 

„Argi neitumėte jos ieškoti? Bet pasakykite mums, ką mes galime padaryti? Nieko nėra mūsų rankose, niekas mumis nesirūpina. 

Kur yra pasaulis? Kodėl jūs mums nepadedate!“

Kryžkelė buvo langas į nevilties ir desperacijos pasaulį.

RSF pasakiau: „Jei norite ką nors išprievartauti, tai turiu būti aš“. Jie mane mušė ir liepė nusirengti. Prieš nusirengdama liepiau savo merginoms išeiti.

Miriam
Išprievartavimą išgyvenusi moteris

Keliautojai pasakojo, kad konflikto, dėl kurio, JT teigimu, daugiau kaip 10,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus, metu jie susidūrė su neteisėtumu, plėšikavimu ir žiaurumu.

Tačiau būtent seksualinis smurtas tapo būdingu užsitęsusio konflikto, kuris prasidėjo kaip kariuomenės ir RSF kova dėl valdžios, bet vėliau įtraukė vietos ginkluotas grupuotes ir kovotojus iš kaimyninių šalių, bruožu.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pareiškė, kad prievartavimas naudojamas kaip „karo ginklas“.

Neseniai vykusioje JT faktų nustatymo misijoje buvo užfiksuoti keli kariuomenės narių išžaginimo ir grasinimo išžaginti atvejai, tačiau nustatyta, kad RSF ir su ja susijusios sukarintos grupuotės vykdė didelio masto seksualinį smurtą ir tai prilygsta tarptautinės teisės pažeidimams.

Viena moteris, su kuria kalbėjosi BBC, kaltino RSF ją išprievartavus.

Su ja susitikome turguje prie sienos perėjos, taikliai pavadintame Souk al-Har - karščio turgumi.

Nuo karo pradžios šis turgus išsiplėtė visoje nederlingoje žemėje dykumos kelyje iš Omdurmano, mažomis kainomis pritraukdamas skurdžiausius iš skurdžių.

Miriam, ne tikrasis jos vardas, pabėgo iš savo namų Dar es Salaame ir prisiglaudė pas brolį.

Dabar ji dirba arbatos kioske. Tačiau karo pradžioje, pasak jos, du ginkluoti vyrai įsiveržė į jos namus ir bandė išprievartauti jos dukteris - vienai 17, kitai 10 metų.

„Mergaitėms liepiau likti už manęs, o RSF pasakiau: „Jei norite ką nors išprievartauti, tai turiu būti aš“, - sakė ji.

„Jie mane mušė ir liepė nusirengti. Prieš juos nusirengdama liepiau mergaitėms išeiti. 

Jos pasiėmė kitus vaikus ir peršoko per tvorą. 

Tada vienas iš vyrų ant manęs užgulė“.

RSF sakė tarptautiniams tyrėjams, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią seksualiniam smurtui ir kitoms smurto formoms, kurios yra žmogaus teisių pažeidimai.

Tačiau pasakojimų apie seksualinę prievartą yra daug ir nuoseklių, o padaryta žala turi ilgalaikį poveikį.

Sėdėdama ant žemos taburetės medžių eilės pavėsyje, Fatima, ne jos tikrasis vardas, pasakojo, kad atvyko į Omdurmaną gimdyti dvynukų ir planuoja pasilikti.

Ji pasakojo, kad viena iš jos kaimynių, penkiolikmetė mergina, taip pat pastojo po to, kai ją ir jos septyniolikmetę seserį išprievartavo keturi RSF kariai.

Ji sakė, kad žmones pažadino riksmai ir jie išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, tačiau ginkluoti vyrai jiems pasakė, kad bus sušaudyti, jei negrįš į savo namus.

Kitą rytą jie rado dvi mergaites su prievartos žymėmis ant kūnų, o vyresnįjį brolį užrakintą viename iš kambarių.

„Per karą, atvykus RSF, iškart pradėjome girdėti apie išprievartavimus, kol pamatėme tai tiesiai priešais save pas kaimynus“, - sakė Fatima. 

„Iš pradžių abejojome [dėl pranešimų], bet žinome, kad mergaites prievartavo RSF“.

Kitos moterys renkasi pradėti žygį atgal namo į RSF kontroliuojamas teritorijas - jos sako, kad yra per daug neturtingos, kad galėtų pradėti naują gyvenimą, kaip tai padarė Mriam, palikusi Dar es Salamą.

Kol šis karas tęsiasi, jos neturi kito pasirinkimo, kaip tik grįžti į jo baisumus.

Barbara Plett Usher
BBC korespondentė Afrikoje, Omdurmanas