"Forbes" įvardino svarbiausias 2024 m. derybas

Ukrainos konfliktas. Ukrainos teritorijoje vykstančios kovos daro poveikį pasaulinei ekonomikai. Dalis valstybių įvedė sankcijas Rusijai ir visokeriopai padeda Kijevui.

Konfliktuojančių šalių derybos vyko ir prieš Rusijos invaziją į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį. Jose buvo aptariamas Krymo ir Donbaso statusas bei derinamos saugumo garantijos. Deja, šalys iki šiol jokio susitarimo nepasiekė. Pasaulinė bendruomenė turėtų aktyviau tarpininkauti rūpinantis konflikto deeskalacija.

Labiausiai tikėtinas metų komercinis sandėris - internetinė „Amazon" parduotuvė ir amerikiečių įmonė, sukūrusi CRM sistemą „Salesforce". Šios dvi įmonės derasi dėl galimo susijungimo, informuoja „Forbes".

Jeigu taip įvyktų, „Amazon" turėtų išskirtines sąlygas debesų kompiuterijos ir CRM sistemų rinkose. Pastaroji sistema padeda atnaujinti kliento kontaktinę informaciją, stebėti kiekvieną sąveiką su konkrečia įmone ir tvarkyti jų paskyras. Ji sukurta siekiant padėti pagerinti santykius su klientais ir padidinti kliento kuriamo ar parduodamo produkto vertę.

G20 derybos. Didžiojo dvidešimtuko, vienijančio 20-it didžiausių pasaulio ekonomikų, derybos turės tiesioginės įtakos pasauliniam finansiniam stabilumui, apsirūpinimo maistu saugumui ir maisto įperkamumui bei skaitmeninių technologijų vystymuisi. Diskusijų temos apima Ukrainos konfliktą, infliaciją, skolų krizę, prekybinę politiką, kibersaugumą ir JTO iškeltus tvaraus vystymosi tikslus.

Ginkluotės kontrolė. Ginkluotės kontrolei kyla rimtas pavojus, JAV ir Rusija gali pradėti naujas ginklavimosi varžybas. Minėtas problemas suponuoja geopolitinė įtampa, spartus technologijų vystymasis ir padidėjęs nerimas dėl branduolinės ginkluotės plėtros. Dar labiau situaciją blogina nevalstybiniai subjektai, tokie, kaip teroristinės organizacijos.

Derybos dėl efektyviau veikiančios Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO). PPO susiduria su sunkumais, kurie menkina jos vaidmenį pasaulinio ekonominio augimo stimuliacijos procese. Pasaulyje tvyranti įtampa ir protekcionizmas trukdo realizuoti pasiektus susitarimus. PPO dėmesio reikalauja ir auganti technologinių įmonių galia. Taip pat institucija nuolat kritikuojama dėl per menkos paramos besivystančioms šalims.

Branduolinis Šiaurės Korėjos pavojus. Medžiagos autorių nuomone, branduolinį ginklą ir raketas nuolat bandanti KLDR kelia pavojų ne tik regioniniam, bet ir globaliam saugumui. Problemos sprendimui ir galima šalies suartėjimui su tarptautine bendruomene būtinos derybos.

Dirbtinio intelekto (DI) veiklą reglamentuojančios taisyklės. DI sukūrė potencialą spartesniam progresui, tačiau tai kelia ir papildomų pavojų, ypač - karinėje sferoje. Tuo pat metu, kai verslas skuba naudotis DI teikiamomis galimybėmis, politikai pluša ties atsakingo DI vystymosi ir naudojimo taisyklėmis.

Branduolinis JAV ir Irano susitarimas. Branduolinis dviejų šalių susitarimas, taip pat žinomas, kaip Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), buvo pasiektas 2015 m. Tačiau 2024 m. jam kyla rimtas pavojus. JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija siekia atnaujinti susitarimą, tačiau susiduria ne tik su kritika, bet ir su Irano pasipriešinimu.

Armėnijos ir Azerbaidžano derybos. Nors konfliktas Kalnų Karabache vyko ne taip seniai, Jerevanas ir Baku vis ieško būdų pagaliau susitarti dėl taikos. 2022 metais įtampa regione išaugo, nes azerai įsiveržė į armėnų teritoriją. Tuomet ES ir JAV bandymas tarpininkauti patyrė nesėkmę.

Izraelio ir Palestinos konfliktas. Pasauliniai lyderiai ieško būdų, kaip užbaigti Izraelio ir palestiniečių judėjimo „Hamas" konfliktą, tačiau tam trukdo tokios aplinkybės, kaip Jeruzalės statuso klausimas ir žydų naujakurių gyvenvietės vakariniame Jordano upės krante. Nepaisant to, viltis, kad konfliktą visgi pavyks užbaigti, yra. Ypač dėl to, kad savo laiku buvo pasiekta „Abraomo susitarimas", leidęs normalizuoti Izraelio ir kai kurių arabų šalių santykius.