ES turi investuoti 800 mlrd. eurų kasmet, kitaip jos laukia „lėta agonija“, perspėja Mario Draghi

Ilgai lauktos M. Draghi ekonominės ataskaitos esmė – skubus raginimas imtis veiksmų, kad būtų patenkinti didžiuliai kasmetiniai ES investicijų poreikiai, kaip manoma, siekiantys 750-800 mlrd. eurų.

„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę, – sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje. – Tai bus lėta agonija.“

Ataskaita skirta parengti naujai ekonomikos konkurencingumo strategijai, kuri yra prioritetinė būsimos Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen penkerių metų kadencijos užduotis.

Ragindamas pertvarkyti bloko ekonomiką, M. Draghi apibūdino ES kaip „įstrigusią statiškoje pramonės struktūroje“, palyginti su JAV ir Kinija. Jis daugiausia dėmesio skyrė trims sritims.

Našios technologijos

Pirmiausia buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas nori, kad blokas sumažintų inovacijų atotrūkį nuo JAV, pabrėždamas didelį pastarųjų pranašumą aukštųjų technologijų sektoriuje.

JAV ekonomikoje „didžioji dalis našumo sutelkta aukštųjų technologijų sektoriuje“, – sakė M. Draghi, pažymėdamas, kad, iš palyginimo pašalinus technologijas, ES ekonomikos našumas yra geresnis.

M. Draghi nori, kad ES sumažintų reguliavimą ir palengvintų reikalavimų laikymąsi technologijų verslininkams, ypač mažesnėms įmonėms, taip pat padidintų finansavimo galimybes įmonių plėtrai.

Dekarbonizacija yra prieš augimą

Pasak M. Draghi, ES taip pat turi kaip „pasaulio lyderė švariųjų technologijų srityje“, pavyzdžiui, vėjo turbinų  politikos statusu, kuriuo siekiama mažinti anglies dioksido išmetimą, nestabdytų pramonės naujo augimo.

Savo ataskaitoje jis įspėjo, kad jei politika nebus tinkamai koordinuojama, „dekarbonizacija gali trukdyti konkurencingumui ir augimui“.

Buvęs Italijos premjeras taip pat perspėjo dėl pernelyg didelio pasitikėjimo Kinija ir kad „Kinijos valstybės remiama konkurencija“ taip pat yra grėsmė ES švariųjų technologijų ir automobilių pramonei.

Vis dėlto M. Draghi įspėjo, kad „juodai-balti sprendimai vargu ar bus sėkmingi“ ES sprendžiant prekybos santykius su Kinija dėl švarios energijos technologijų.

Pasak jo, „JAV pavyzdžiu sistemingai užkertant kelią Kinijos technologijoms“ būtų stabdomas ES iškastinio kuro atsisakymas ir didinamos ekonomikos sąnaudos.

M. Draghi pabrėžė, kad reikia spręsti didelių ES energijos sąnaudų problemą, ir pasisakė už energijos rinkos pertvarkymą, kad prieinamesnės atsinaujinančiosios energijos kaina nebepriklausytų nuo brangesnio iškastinio kuro, pavyzdžiui, gamtinių dujų.

Raginimas vykdyti užsienio ekonominę politiką

Lygindamas su JAV ir Kinija, M. Draghi galiausiai paragino bloką plėtoti „užsienio ekonominę politiką“, kad būtų sudaryta daugiau lengvatinių prekybos susitarimų, sukauptos strateginių žaliavų atsargos ir apsaugotos svarbiausių technologijų tiekimo grandinės.

Kalbant plačiau, M. Draghi paragino vykdyti daugiau bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje, sušvelninti konkurencijos taisykles telekomunikacijų rinkoje, siekiant sudaryti sąlygas didesnei konsolidacijai, ir stiprinti kapitalo rinkas, siekiant skatinti investicijas.