„Bus visiškas krachas“: maistas Kaliningrade pabrango per naktį, be vakarietiškų technologijų stos gamyba

Didžioji dalis krovinių gabenama keliais ir geležinkeliais per Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos teritoriją.

Per Lietuvą kursuoja ir keleiviniai traukiniai į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Dar visai neseniai į kitus Rusijos regionus lėktuvai skrisdavo per Europą – Lietuvą, Latviją, Baltarusiją.

Vasario 27 dieną Europos Sąjunga, reaguodama į invaziją į Ukrainą, visiškai uždarė dangų Rusijos aviacijai. Ir jau keletą dienų lėktuvai iš Kaliningrado skrenda nauju maršrutu, darydami lankstą per Baltijos jūrą ir Leningrado sritį.

Kelionės į Maskvą laikas pailgėjo maždaug keturiasdešimčia minučių – iki dviejų valandų.

„Gyvename Maskvoje, dažnai čia atvykstame, gyvename dviejuose namuose. Jei dėl pailgėjusio skrydžio laiko bilietai pabrangs, na, tada mokėsime daugiau“, – „Radio Svoboda“ projekto „Sever Realii“ žurnalistui pasakojo Ivanas Aleksejevičius.

Tęsiasi nesklandumai dėl tvarkaraščių. Sekmadienį, vasario 27 dieną, pakeitus maršrutą, keli skrydžiai į Maskvą buvo atšaukti.

Pirmadienį ir antradienį kai kurie skrydžiai vėlavo nuo pusvalandžio iki kelių valandų.

Regiono valdžia tvirtina, kad oro blokados nebus, o lėktuvų bilietų kainos dėl pailgėjusio kelionės laiko nedidės.

„Jei kainos keisis, jau aptarėme su federaline vyriausybe, kreipsimės dėl papildomos paramos, kad bilietai smarkiai nepabrangtų, toliau būtų įperkami“, – „Instagram“ paskyroje į regiono gyventojus kreipėsi Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas.

Traukinių tranzito neblokuoja

Kol kas lėktuvo Kaliningradas–Maskva bilieto kainos buvo įprastos. Kovo 2 dieną bilietą į vieną pusę buvo galima nusipirkti už 2,6 tūkst. rublių (daugiau kaip 22 eurus). Tokios kainos truks neilgai, rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje.

„Dėl šiaurės–rytų lanksto kelionės trukmė nuo 1 val. 20 min. pailgėjo iki 2 valandų. Tai kainuoja. Nesunkiai paskaičiuojama, kad bilietai kainuos 35–40 proc. brangiau“, – mano istorijos mokslų daktaras, fondo „Regioninė strategija“ prezidentas Solomonas Ginzburgas.

„Nusiraminkite pagaliau. Niekas neskraidys. Po mėnesio visi lėktuvai bus sustatyti, nes trūks atsarginių detalių. Liks tik keltas“, – ironizavo vienas interneto vartotojas gubernatoriaus socialinio tinklo paskyroje.

Niekas neskraidys. Po mėnesio visi lėktuvai bus sustatyti, nes trūks atsarginių detalių.

Kol kas neplanuojama apriboti traukinių – bent jau keleivinių – judėjimo.

Kaip skelbia „Radio Svoboda“, dabar traukiniai į Maskvą ir Sankt Peterburgą važiuoja per Lietuvos ir Baltarusijos teritorijas – pagal 2003 metų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimą.

Jis garantuoja palengvintą tranzitą regiono gyventojams, neturintiems pasų, leidžiančių keliauti į užsienį, naudojant supaprastintus tranzito dokumentus.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė vasario 27 dieną pranešė, kad nesvarstoma stabdyti tranzito. Juo labiau kad Lietuva negali jo vienašališkai apriboti, šį klausimą turėtų spręsti Europos Sąjunga.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Tačiau situacija keičiasi per greitai, pažymima „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuotame straipsnyje.

„Jeigu Ukraina artimiausią savaitę bus priimta į Europos Sąjungą, pradės veikti visai kitokie įstatymai. Yra nuostatos, kad jeigu prieš Europos Sąjungos narę vykdomi karo veiksmai, tuomet taikomos visos priemonės – nuo ​​oro, transporto, sausumos blokados. Tai yra Kaliningrado srities blokada gana reali“, – sakė S.Ginzburgas.

„Nebus pinigų, nebus nieko!“

Pasak „Radio Svoboda“, jau sausį problema tapo prekių pristatymas į Kaliningradą.

Tuo metu karas Ukrainoje nevyko, o JAV dolerio kursas buvo pakenčiamai aukštas.

Bet Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje kilo migracijos krizė, dėl kurios ten užstrigo šimtai sunkvežimių su Kaliningrado kroviniais.

Automobiliai pasienio punktuose stovi po dvi savaites. O tie sunkvežimiai, kurie bando šią spūstį aplenkti vykdami per Latviją, jau ten užstringa dėl programinių problemų Latvijos ir Lietuvos pasienyje.

„Kai kur situacija geresnė, kai kur – blogesnė. Viena mano mašina kirto sieną per penkias, kita per septynias, o dar viena – per dešimt dienų. Rusijos–Latvijos pasienyje situacija geresnė. Lietuvos–Baltarusijos pasienyje – blogesnė“, – kalbėjo įmonės „DSB-Transport“ viceprezidentas, visuomeninės tarybos prie regiono infrastruktūros plėtros ministerijos pirmininkas Leonidas Stepančiukas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilkikų eilės ties Lietuvos-Baltarusijos pasienio punktu

Kaliningrado verslininkas Piotras pasakojo, kad du jo automobiliai su baldais, atkeliavę iš Rusijos gamyklos, jau dešimt dienų stovi pasienyje.

„Tai brangūs, penkis milijonus kainuojantys automobiliai. Baldai visi užsakyti, žmonės jų laukia. Problemos prasidėjo dar prieš Naujuosius metus, kai baltarusiai pradėjo bartis su lietuviais.

Dėl to Kaliningrado transporto įmonės labai išpūtė kainas. Logistika padvigubėjo. Anksčiau Maskvoje rasdavome automobilį už 55 tūkst., o dabar prašo 130–135 tūkstančių“, – „Radio Svoboda“ aiškino verslininkas.

Iki šiandien Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje stovi vilkikai. Valdžia siūlo alternatyvų sprendimą – prekių pristatymą keltu Baltijskas–Ust Luga (Leningrado sritis).

Tačiau linijoje kol kas yra tik du keltai. Šiemet turėtų veikti dar du, tačiau ir to neužtenka, rašoma straipsnyje „Radio Svoboda“ interneto svetainėje.

„Keltas nėra alternatyva krovinių gabenimui sausuma. Vienas keltas perveža 80 vagonų. Kas bus toliau, sunku pasakyti. Situacija keičiasi kiekvieną minutę ir į blogąją pusę“, – pasakojo didelės betono gamyklos savininkas Igoris Pleškovas.

Pastarosios dienos parodė, kad verslo problemos tik prasideda.

Įmonės, kurios tiesiogiai priklausomos nuo importo – žaliavų, komponentų, technikos, statybinių medžiagų – tapo politinės situacijos ir JAV dolerio kurso įkaitais.

„Ko tikėtis? Bus katastrofa, visiškas krachas. Po savaitės tai jau pajus kiekviena šeimininkė. Verslas jau pradėjo jausti šiandien.

Daugelis verslininkų planuoja stabdyti savo verslą, žmonės išeis atostogų, mažės atlyginimai, nebus pinigų, nieko nebus. Konvejeriai sustos.

Taip pat nukentės didelės įmonės, tokios kaip „Avtotor“. Ir tūkstančiai mažų įmonių“, – sakė I.Pleškovas.

Piotras, kuris bendradarbiauja su Lenkijos baldų gamykla, išvakarėse dėl zloto kurso jau prarado 360 tūkstančių rublių (apie 3017 eurų). Dar neseniai zlotas kainavo 19 rublių, pirmadienį – jau 30.

„Turiu daugiau nei keturiasdešimt baldų užsakymų Lenkijoje. Jie turėjo būti pakrauti praėjusią savaitę, bet, pasirodo, tik antradienį mašina išvažiavo baldų.

Lenkai atsisakė nedelsiant išsiųsti, laukdami, kol jų prezidentas paskelbs sankcijas Rusijos Federacijai. Gal būtų užblokavęs, ir viskas.

Jie patys pasibaisėję tuo, kas vyksta. Jų mieste yra apie 70 įmonių, jos visos dirba Rusijai, – „Radio Svoboda“ pasakojo verslininkas. – Ir galiausiai antradienį pralaimėjau dėl kurso. O baldai visi iš anksto užsakyti, parduosiu sena kaina.

Negaliu kelti kainų atgaline data. Patirsiu nuostolių.“

„Mūsų paukščių fabrikai 90 proc. priklauso nuo kiaušinių iš Nyderlandų ir Amerikos broilerių importo. Ką daryti su sėklos fondu, jei kalbame apie žemės ūkį – nuo ​​importo esame priklausomi 80 procentų. Ką turėtų daryti tokios įmonės, kaip „Avtotor“, kurios, mano nuomone, nustos egzistuoti.

Ir tai yra šimtai bedarbių, tūkstančiai žmonių – jų šeimų narių. Ir aš nesuprantu šios „ėriukų tylos“ – deputatai tarsi išgaravo. Bet reikia sušaukti neeilinį posėdį ir gyvai regiono gyventojams paaiškinti, kokie mūsų veiksmai – dėl logistikos, kas bus su kainomis, su degalų atsargomis, ką daryti su maisto produktais“, – kalbėjo S.Ginzburgas.

Rusų verslininkų užsienyje nebemyli

Tačiau pagrindinė problema – politika, pabrėžia „Radio Svoboda“.

Rusų verslininkų, net tų, kurie buvo pasiruošę mokėti, užsienyje nebemyli.

Naujienų portalui „Naujasis Kaliningradas“ statybos pramonės atstovai sakė, kad, veikdami „iš emocijų“, lietuviai neleidžia į regioną įvežti atsarginių dalių, reikalingų gamyklai, o lenkai atsisakė pristatyti statybinę techniką.

I.Pleškovo kompanija Lenkijoje negali atsiimti atsarginių dalių įrangai, už kurias jau sumokėjo.

„Šiandien mums buvo atsisakyta tiekti atsargines dalis iš sandėlio Lenkijoje.

Tiesiog informavo, kad siuntos nebus. Jos visos buvo apmokėtos. Mūsų frontalinis krautuvas, už kurį taip pat sumokėta, yra sandėlyje Belgijoje.

Dabar atliekama dvejopo jo naudojimo ekspertizė – ar produkcija gali būti naudojama kariniams tikslams. Tai gryniausia politika. Koks galėtų būti paaiškinimas? Mes esame rusai ir prisiimsime už tai atsakomybę“, – sakė I.Pleškovas.

V.Mikaičio nuotr./Įsrutis

„Jau yra žinių, kad ukrainiečiai Lenkijoje gadina turtą, – teigė verslininkas Piotras. – Pastaraisiais metais ko tik nematėme – gadino prekes ir užrašus palikdavo. O dabar pas juos gamykloje dirba pusė ukrainiečių, nežinau, kaip juos kraus. Apskritai viskas pasunkėjo, viską reikia užgesinti.“

„Koks čia briedas?“

Anot „Radio Svoboda“, situacijos įkaitai – galutiniai vartotojai. Kaliningradiečiai jau pajuto kainų parduotuvėse augimą.

Brangsta maistas, plataus vartojimo prekės ir technika. Gubernatorius ramina: plėsime pasėlių plotus, surinksime rekordinį derlių.

„Per importo pakeitimo metus daugelyje pozicijų pasiekėme visišką regiono apsirūpinimą. Aišku, kad vežame produkciją ir iš kitų Rusijos Federacijos regionų, tačiau prekių tranzito niekas nestabdo. Yra įvairių būdų užtikrinti mūsų regiono aprūpinimą, visi scenarijai numatyti, gyvenimas tęsiasi.

Esame pasiruošę bet kokiems scenarijams, dirbame ir gyvename normaliu, įprastu režimu. Matote kurso pokyčius, kai kurie tiekėjai keičia kainas, tai atidžiai stebime. Į tai reaguosime“, – kaip nurodė „Radio Svoboda“, savo vaizdo žinutėje sakė A.Alichanovas.

„Nemano sūris spar'e (parduotuvių tinklas „Spar“) 1500 rublių už kilogramą. Kopūsto gūžė 350 rublių, sviestas 250 rublių, cukrus 90 rublių, koks čia briedas?“ – rašo kaliningradiečiai ir vienbalsiai pareiškia, kad nėra pasiruošę tokiam kainų kilimui – kartais ir visiems produktams tiesiog per naktį.

Nemano sūris spar'e (parduotuvių tinklas „Spar“) 1500 rublių už kilogramą. Kopūsto gūžė 350 rublių, sviestas 250 rublių, cukrus 90 rublių, koks čia briedas?

Kaliningrado srities gyventojai, kaip pasakoja „Radio Svoboda“, rašo gubernatoriui, kad nesuvokti tikrosios situacijos reiškia pralaimėti. Kai kurie jų mano, kad laukia griūtis.

Jie vardija, kad žemės ūkio srityje – problemos, technika liko be atsarginių dalių, pramonei reikalingos žaliavos buvo importuojamos iš užsienio, statybos sustos, lazerinės staklės buvo atvežtinės, be reikalingų komponentų neveiks. Net šiluminė elektrinė sustos be importuotos įrangos.

Bijoma, kad tarptautinis parduotuvių tinklas „Spar“ uždarys savo parduotuves Rusijoje.

„Ar suprantate, kad priešaky – griūtis ir chaosas?“ – kaliningradiečiai klausia gubernatoriaus.

Taip pat kyla klausimų, kodėl paprasti žmonės turėtų mokėti už valstybės sprendimą padėti Maskvos pripažintoms pseudo valstybėms Rytų Ukrainoje – Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Karo Ukrainoje padariniai

Reaguodamas į tai, regiono gubernatorius A.Alichanovas pažadėjo neturtingiems pensininkams ir daugiavaikėms šeimoms mokėti po 2000 rublių (apie 17 eurų) per mėnesį maisto prekių pirkimui.

Kaip rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuotame straipsnyje, jis patikino gyventojus kontroliuojantis situaciją.

„Baltijos laivyno sausumos pajėgos, tanklaiviai, lakūnai, raketininkai turi visas technines galimybes ginti mūsų žemę, – guodė žmones gubernatorius. – Prašau visų išlikti ramiems.“