Besislapstantis Belgijos karys dvi valandas tykojo netoli potencialaus taikinio namų

Praėjus keturioms dienoms po to, kai 46-erių ginklų instruktorius Jurgenas Coningsas dingo pasiėmęs ginklų ir palikęs „nerimą keliančio turinio“ laišką, kuriame, be kita ko, grasinama valstybės ir visuomenės veikėjams, ikiteisminio tyrimo teisėjas pradėjo tyrimą dėl „teroristinio pasikėsinimo nužudyti“.

Šimtai policininkų ir karių pirmadienį buvo pasiųsti į nacionalinį parką šalies šiaurės rytuose, netoli pasienio su Nyderlandais, kur gali slapstytis J. Coningsas. Antradienį vakare šalia parko aptiktas įtariamojo paliktas automobilis, kuriame buvo prieštankinių raketų leistuvai.

Manoma, kad įtariamasis, pasiėmęs dalį ginklų, pabėgo, tad penktadienį pareigūnai pašalino parko teritoriją juosusius atitvarus.

Pareigūnų teigimu, J. Coningsas, žiniasklaidos pramintas „Belgijos Rembo“, jau anksčiau buvo įtrauktas į Belgijos antiteroristinės agentūros stebimų ekstremistų sąrašą. Iš jo atimtas leidimas prieiti prie aukšto lygio saugumo informacijos, skirtos drausminės nuobaudos dėl rasistinių ir smurtą skatinančių įrašų socialiniuose tinkluose.

Vienas iš potencialių J. Coningso taikinių yra virusologas Marcas Van Ranstas, per pandemiją tapęs šalies kovos su koronavirusu veidu. Jis perkeltas į policijos saugomą saugią vietą.

„Tyrimo darbai tęsiasi, – sakė federalinės prokuratūros atstovas spaudai Ericas Van Duyse. – Paskirtas ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl teroristinio pasikėsinimo nužudyti ir ginklų laikymo terorizmo kontekste.“

Teisingumo ministras Vincent'as Van Quickenborne sakė, kad pirmadienį dingęs įtariamasis daugiau nei dvi valandas tos pačios dienos vakarą praleido šalia vieno iš savo potencialių taikinių namų.

Televizija VRT skelbė, kad J. Coningsas tykojo prie M. Van Ransto namų, tačiau ministras šios informacijos nepatvirtino.

M. Van Ranstas žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė dėl savo įžvalgų apie koronaviruso krizę. Jis taip pat tapo konspiracijos teorijų šalininkų ir Flandrijos kraštutinių dešiniųjų atakų socialiniuose tinkluose taikiniu.

Pernai rugsėjį duodamas interviu naujienų agentūrai AFP mokslininkas sakė užsitraukęs nacionalistų nemalonę ir sulaukęs grasinimų mirtimi, kai pasisakė prieš rasizmą ir ksenofobiją.

„Reali grėsmė“

Šis atvejis atkreipė tarptautinį dėmesį ir įstūmė į nepatogią padėtį Belgijos vyriausybę, priverstą aiškintis, kodėl ekstremistinių pažiūrų kariui buvo leista prieiti prie kariuomenės ginklų, ypač kai dėl koronaviruso krizės sustiprėjusios sąmokslo teorijos suaktyvino kraštutinių dešiniųjų grupes.

„Įvyko procedūrinė nesėkmė“, – nacionaliniam transliuotojui RTBF sakė gynybos ministrė Ludivine Dedonder.

Ji pažadėjo siekti įstatymų pataisų, leidžiančių nuodugniau tikrinti informaciją apie bet kokį karį, kuriam suteikta prieiga prie svarbios infrastruktūros ir ginklų, pavyzdžiui, prie raketų paleidimo priemonių, kurios buvo rastos J. Coningso automobilyje.

Savo ruožtu Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo nurodė parengti ataskaitą apie ekstremizmą tarp Belgijos policijos, ginkluotųjų pajėgų ir muitinės tarnybų darbuotojų ir kitą mėnesį pateiks „veiksmų planą“.

Manoma, kad J. Coningsas kelia „realią grėsmę“.

Jis yra vienas iš maždaug 30 Belgijos karinio personalo narių, žinomų dėl ekstremistinių pažiūrų. Visgi jam buvo leista tęsti aktyvią karo tarnybą ir apmokyti belgų karius prieš misijas užsienyje.

Pasak L. Dedonder, nors J. Coningsas ir buvo sulaukęs drausminių nuobaudų, būdamas instruktoriumi, atsakingu už naujokų užjūrio misijoms rengimą, jis vis tiek turėjo prieigą prie pavojingų kariuomenės ginklų arsenalo.