Baltijos jūroje nutraukti du interneto kabeliai: ar tai Rusijos karo aktas?

Kiek anksčiau Jungtinės Valstijos įspėjo, kad aptiko padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą aplink pagrindinius povandeninius kabelius. 

Du amerikiečių pareigūnai CNN rugsėjo mėnesį teigė, kad, JAV nuomone, dabar Rusija yra labiau linkusi vykdyti potencialias sabotažo operacijas šiuose itin svarbiuose infrastruktūros objektuose. 

Hibridiniai piktavalių veiksmai 

Pirmadienį Suomijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė bendrą pareiškimą dėl kabelio tarp Helsinkio ir Vokietijos Rostoko sugadinimo. 

„Tai, kad toks incidentas iš karto kelia įtarimų dėl tyčinio sugadinimo, daug ką pasako apie mūsų laikų nestabilumą, – sakoma pareiškime. – Mūsų Europos saugumui grėsmę kelia ne tik Rusijos karinė agresija Ukrainoje, bet ir hibridiniai kariniai piktavalių veikėjų veiksmai.“

Pirmasis sugedo 218 km ilgio optinio pluošto povandeninis kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos Gotlando salos sekmadienį apie 10 val. vietos laiku. 

Pažeistas fiziškai 

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Telia“ Lietuvos filialo atstovas spaudai Andrius Šemeškevičius pirmadienį žurnalistams sakė, kad ekspertai iš karto po ryšio praradimo atliko tyrimą ir nustatė, kad kabelis buvo pažeistas.

Pasak A.Šemeškevičiaus, interneto ryšys su „Telia“ klientais Lietuvoje palaikomas trimis kabeliais, ir nors vienas iš jų buvo pažeistas, vartotojai interneto ryšio neprarado. 

Bendrovė mano, kad priežastis greičiausiai buvo fizinis kabelio pažeidimas, CNN sakė „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis: „Galime patvirtinti, kad interneto srautas sutriko ne dėl įrangos gedimo, o dėl fizinio šviesolaidinio kabelio pažeidimo.“ 

„Tai labai svarbu: išsiaiškinti, kodėl dabar neveikia du kabeliai Baltijos jūroje“, – sakė Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas-Oskaras Bolinas, kurį cituoja „Reuters“. 

Suomijos valstybinė telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo bendrovė „Cinia“ paskelbė, kad beveik 1 200 km ilgio kabelis nutrūko netoli pietinio Švedijos Olando salos galo, t.y. gerokai į pietus nuo kabelio tarp Lietuvos ir Gotlando.

Pasak „Cinia“ vadovo Ari-Jussi Knaapilä, kabelio sutvarkymas gali užtrukti nuo penkių iki 15 dienų.

NKVC vadovas: vertinti kaip sabotažą dar anksti 

Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. 

„Atskirkime: yra vertinimas ir yra informacija. Mes kol kas kalbame apie vertinimą, informacijos pakankamai mes neturime, kad galėtume pasakyti, kas konkrečiai vyko“, – antradienį žurnalistams sakė Vilmantas Vitkauskas.

Anksčiau „Telia Lietuva“ atstovas Audrius Stasiulaitis BNS sakė, kad kabelis pažeistas panašioje vietoje, kaip ir vienintelis į Vidurio Europą iš Suomijos nutiestas povandeninis kabelis „C-Lion1“. Vis tik V.Vitkauskas dabar tvirtina, jog kabeliai yra gerokai nutolę vienas nuo kito. 

„Pagrindinė versija dabar yra, kad jos nėra viena šalia kitos, atstumas yra pakankamai nemažas, bet vėlgi dar reikia įsivertinti tą atstumą. Ir laiko tarpas tarp vieno incidento ir kito incidento skaičiuojamas keliolika valandų, tai atitinkamai manome, kad tie pažeidimai nebus vienoj geografinėj vietoj“, – sakė NKVC vadovas.

T.Janeliūnas: faktiškai tai – karo aktas 

„Politikai atsargiai skelbia susirūpinimo kalbas. Sako, kad „nebūtų nieko naujo“ ar nieko keisto. 

Bet faktiškai tai yra karo aktas – tikslingas kitų valstybių objektų, turinčių didžiulę reikšmę valstybės funkcionavimui, naikinimas“, – savo paskyroje „Facebook“ skelbia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( TSPMI) profesorius dr. Tomas Janeliūnas. 

Ar tikrai vien tik pasyviai ir retoriškai reaguosime, kol rusai naikins mūsų turtą? Dujotiekius, šviesolaidinius kabelius, ateityje – neišvengiamai galime matyti ir sabotažus prieš vėjo parkus Baltijos jūroje. 

„Suprantama, vis yra tas nelemtas „priskyrimo“ klausimas – kol nepagavo už rankos, tol teisiškai negalima tiksliai priskirti atsakomybės už žalą.

Tačiau ar tikrai vien tik pasyviai ir retoriškai reaguosime, kol rusai naikins mūsų turtą? Dujotiekius, šviesolaidinius kabelius, ateityje – neišvengiamai galime matyti ir sabotažus prieš vėjo parkus Baltijos jūroje. Mes jau pradedame išdrįsti kalbėti, kad jei rusai puls Baltijos šalis, tai nebijosime ir smogti atgal. O kaip dėl atsako jau dabar?

Pavyzdžiui, ar nebūtų laikas suderinti su NB6 šalimis, kad labai pribrendo laikas atlikti elektros ir vandens tinklų remontus šalia rusų ambasadų? 

Smulkmena žinoma, bet nuo kažko pradėti juk reikia“, – rašo jis. 

Lietuvos politikai įtaria Rusiją 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. Anot jo, ankstesni kritinės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje buvo susiję tiek su piktybiška veikla, tiek su netyčiniu neatsargumu. 

„Šiuo atveju turbūt dar ankstoka teikti galutines išvadas, bet, be abejo, galimi abu variantai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė šalies vadovas.

Už saugumą atsakingi Lietuvos naujosios valdančiosios daugumos politikai įtaria, jog incidentai susiję su Rusijos sabotažu. „Turime saugumo tarnybas, kurios tą informaciją tikrai pateiks, kai ateis laikas. 

Bet sabotažo ar diversijų galimybės tikrai niekas neatmeta, nes apie tai buvo įspėta anksčiau. Tai nebūtų pirmas kartas, tai tikrai nebūtų kažkokia nauja žinia“, – antradienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas.

„Esame taikinyje tam tikrų agresorių. Ta grėsmė nebūtinai gali ateiti iš kinetinės erdvės, nebūtinai turi būti karys, atėjęs imti žemę, raketas leisti į mūsų žemę. Yra kiti būdai, kaip sukelti paniką, sumaištį. 

Tokie dalykai yra, toliau tęsis. Nieko naujo toks įvykis“, – žurnalistams sakė būsimu Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku įvardijamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Gedrimas Jeglinskas. Tuo metu kandidate į krašto apsaugos ministres įvardijama socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad yra prielaidų manyti, jog Kremlius susijęs su incidentu.

„Kalbant apie kabelio pažeidimą, suprantu, galutinio atsakymo dar nėra, bet bet kuriuo atveju, turint omenyje tokių incidentų kartojimąsi ir jų geografinį plitimą, aš manau, kad nebūtų labai keista manyti, kad viena iš prielaidų yra susijusi su Rusijos aktyvumo judėjimu“, – žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos antradienį pranešė sustiprinusios savo vandenų stebėjimą po pažeidimų. Šiuo metu kartu su sąjungininkais atliekamas vertinimas, „Reuters“ teigė Lietuvos kariuomenės atstovas spaudai. 

Ragina Lietuvą įsitraukti į tyrimus 

G.Jeglinsko teigimu, bendradarbiauti su Švedija tiriant „Telios“ kabelio pažeidimus taip pat turėtų Lietuvos institucijos. 

„Tie, kurie dabar eina tas pareigas, tiek Valstybės saugumo departamentas, kitos institucijos, kurios užsiima tais dalykais, turi reaguoti ir kalbėtis su Švedija ir kitomis šalimis, kaip sustiprinti Baltijos jūros saugumą“, – kalbėjo G.Jeglinskas.

„Ir NSGK, ir ministerija, ir kitos institucijos turi imtis to bendradarbiavimo su švedais ir kitomis šalimis“, – pridūrė demokratas. Pasak G.Jeglinsko, NATO turi specialias tyrimo grupes panašioms povandeninių incidentų grėsmėms analizuoti. 

„Tokius dalykus turime kelti tiek NATO lygmenyje, tiek dvišaliu lygmeniu, tiek (...) Jungtinių ekspedicinių pajėgų rėmuose. 

Tiek Baltijos saugumo formatuose. Visa tai turime kelti ir rasti sprendimus, ką daryti“, – sakė jis.

Lietuva imasi veiksmų 

Pasak D.Šakalienės, Lietuva per pastaruosius metus ėmėsi daug papildomų veiksmų stiprinant kritinės infrastruktūros apsaugą, nors jų reikėtų daugiau.

„Iš tikrųjų reikia stiprinti mūsų apsaugą. Vienas iš dalykų yra tai, kad vis tik suvokimas, kad mes esame tas regionas, kuris yra šiaurės ir rytinis NATO flangas, tai yra ne tik nacionalinių valstybių klausimas, tačiau bendrai viso Aljanso klausimas, tai tikrai turi būti išspręstas“, – kalbėjo D.Šakalienė. Pasak G.Jeglinsko, į incidentą griežtai turi reaguoti NATO ir Lietuvos institucijos, rasti tikslines priemones, kaip tokius atvejus atgrasyti. 

„Turime matyti savo infrastruktūrą, yra technologinės priemonės, kaip reikia sekti“, – sakė politikas. Savo ruožtu D.Šakalienė teigė besivilianti, jog Lietuva tęs diskusijas su Švedija dėl bendrų povandeninės infrastruktūros stiprinimo priemonių. 

Ji taip pat kalbėjo apie naujus povandeninės apsaugos priemonių pirkimus: „Įsigijimų sąrašo aš dabar su savimi neturiu, bet iš tiesų tai yra pakankamai svarbūs dalykai, kurie turi būti susiejami tiktai su sensoriais, ne tik tai su stebėjimu jūros dugno, ne tik tai su kur nors galima pastebėti tą grėsmę, bet aš taip pat manau, kad tam tikri sprendimai ir dėl reagavimo turėtų būti.“ 

B.Pistorius: tai gali būti sabotažas 

Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimas Baltijos jūroje turi būti vertinamas kaip sabotažas, nors vis dar neaišku, kas už tai atsakingas, antradienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. 

Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai. Aš taip pat nenoriu tikėti versijomis, kad tai buvo inkarai, kurie atsitiktinai sugadino šiuos kabelius. Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. 

„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo pažeisti atsitiktinai. Aš taip pat nenoriu tikėti versijomis, kad tai buvo inkarai, kurie atsitiktinai sugadino šiuos kabelius“, – sakė B.Pistorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais Briuselyje.

„Todėl turime konstatuoti, nežinodami konkrečiai, kas tai padarė, kad tai yra hibridinis veiksmas. Ir taip pat turime daryti prielaidą, kol kas to nežinodami, kad tai yra sabotažas“, – teigė jis. 

Panašūs incidentai 

2023 m. spalio 8 d. Suomijos įlankoje vienu metu buvo pažeistas dujotiekis „Balticconnector“ ir ryšių kabelis tarp Estijos ir Suomijos.

Vėliau šių šalių valdžios institucijos padarė išvadą, kad dujotiekį ir kabelį sugadino inkaras, kurį dugnu vilko Kinijos konteinervežis, tačiau negalėjo nustatyti, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar sabotažas.

Trijų „Nord Stream“ dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją vamzdžių susprogdinimas pietinėje Baltijos jūros dalyje 2022 m. rugsėjo mėnesį neabejotinai buvo diversija. Ją tiria Vokietija, Švedija, Danija ir Norvegija, o pasaulio spauda iškėlė teorijų apie Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių dalyvavimą, tačiau kaltininkai kol kas oficialiai neįvardyti.