Austrijoje rasta tūkstančio metų senumo dramblio kaulo relikvija, puošta krikščioniškais motyvais

Relikvijorius - nedidelė dėžutė, kurioje laikomos šventosios relikvijos - buvo rastas marmurinėje šventovėje, kuri buvo ankstyvosios krikščionių bažnyčios dalis dabartiniame Irscheno mieste Austrijoje, pranešė universitetas, rašo "The Washington Times".



Pirmą kartą šventovė buvo aptikta 2022 m.

Mokslininkai nustebo radę dramblio kaulo relikvijoriaus dėžutės, dar vadinamos pirsu, fragmentus, kurie paprastai yra vienas svarbiausių daiktų, kuriuos reikia pasiimti su savimi išeinant iš bažnyčios.



"Žinome apie 40 panašių dramblio kaulo dėžučių visame pasaulyje, ir, mano žiniomis, paskutinį kartą tokia dėžutė rasta per kasinėjimus maždaug prieš 100 metų - kelios išlikusios piksos saugomos katedrų lobiuose arba eksponuojamos muziejuose", - sakė dėžutę radęs archeologas Geraldas Grabherras.



Vis dėlto tyrėjai mano, kad dėžutė buvo sudaužyta vėlyvuoju romėnų laikotarpiu ir pati užkasta šventykloje kaip šventas objektas.



"Piksas, matyt, taip pat buvo laikomas šventu ir su juo buvo elgiamasi kaip su tokiu, nes jis turėjo sąlytį su relikvija", - sakė G. Grabherras.



Ant skrynios fragmentų esančiuose ornamentuose pavaizduotas kalno papėdėje esantis vyras, kuris ranka tiesia ranką į dangų, norėdamas kažką uždėti ant rankų.

Paprastai tokiu motyvu vaizduojamas pranašas Mozė, ant Sinajaus kalno gavęs dešimt Dievo įsakymų.



Po šio atvaizdo vaizduojamos kitos biblinės figūros, baigiant žmogumi, sėdinčiu vežime, traukiamame dviejų žirgų, ir dar viena ranka, nusileidžiančia iš dangaus, kad patrauktų žmogų ir vežimą į jį.

Tyrinėtojai mano, kad šiuo atvaizdu, pasitelkiant netipiškus vaizdinius, norima atspindėti Kristaus žengimą į dangų ir Mozės sandoros išsipildymą.



"Kristaus įžengimo į dangų vaizdavimas su vadinamąja biga, dviejų arklių traukiamu vežimu, yra labai ypatingas ir iki šiol nežinomas", - sakė Grabherras.



Gyvenvietė, kurioje buvo bažnyčia, marmurinė šventykla ir dramblio kaulo relikvijorius, buvo apleista apie 610 m. po to, kai Aguntumo mūšį laimėjo pagoniškų slavų genčių invazija prieš germanų krikščionių Bavarijos valdovus.