Archeologai Egipte aptiko retą rašytinį artefaktą

Archeologams pavyko rasti kelių centimetrų ilgio papiruso fragmentus, kurie atrodė kaip itin sudėtinga dėlionė.

Jų vertę buvo sunku įvertinti, nes atskiri gabaliukai neleido suprasti tekstų turinio.

Archeologinį „rebusą“ išsprendė vokiečių mokslininkas Rodney Asta iš Haidalbergo universiteto, besispecializuojantis senovinių užrašų tyrimuose.

Jis prisijungė prie lenkų archeologų komandos ir surinko papiruso atraižas į 30 cm ilgio ritinėlius.

Paaiškėjo, kad rasti tekstai - tai senovės Romos kariuomenės šimtininkų ir romėnų legionų vadų susirašinėjimas.

Laiškuose minimi romėnų vardai Chaosas, Lukinijus ir Petronijus.

„Šiame susirašinėjime Petronijus klausia Berenikoje buvusio Lukinijaus apie tam tikrų išskirtinių prekių kainas.

Taip pat yra teiginys: „Duodu tau pinigų, nusiųsk juos legionierių būriui, keliaujančiam kupranugariais.

Aprūpink juos veršeliais ir stulpais palapinėms", - apie laiškų turinį pasakojo ekspedicijos vadovė, Vroclavo universiteto profesorė Marta Osipinska.

Tyrėjai padarė išvadą, kad vieta, kurioje rasti reti rašytiniai radiniai, buvo romėnų kariuomenės šimtininko rezidencija.

„Egiptologams ir kitiems senovės tyrinėtojams tai itin retas ir reikšmingas atradimas.

Šioje pasaulio dalyje yra labai nedaug romėnų laikotarpio paminklų.

Šių atradimų mastas išties fenomenalus", - pažymėjo profesorius.

Be papirusų, kurių tekstai toliau tiriami, archeologai taip pat rado tekstų fragmentų ant keramikos, keramikos dirbinių, romėnų monetų ir fibulos - metalinės sagties, kurią nešiojo romėnų legionieriai.

Senovinis Berenikės uostas, dar žinomas kaip Berenikė, buvo pastatytas valdant imperatoriui Tiberijui apie 245 m. pr. m. e.

Mokslininkai manė, kad Berenikėje buvo dislokuotas Trečiasis Kirėnų legionas, kuris 70 m. po Kr. sustabdė sukilimą Jeruzalėje per žydų karus.

Rašytinių šaltinių atradimas pateikė pirmuosius įtikinamus šių spėjimų įrodymus.

Šaltinis: tsn.ua