Ar dėl klimato kaitos baltosios Kalėdos taps praeitimi?

Svajojate apie baltas Kalėdas? Nuo snieguolių iki pasivažinėjimo rogėmis - didžioji dalis kultūrinių Kalėdų vaizdinių yra susiję su žiemišku oru.

Trumpai tariant, taip. Tačiau dar neišmeskite pirštinių - tai sudėtinga. Ir, kaip rodo didžiąją Europos ir Jungtinės Karalystės dalį užklojęs sniegas, žiemiški orai dar nėra praeitis.

Kaip klimato kaita paveiks baltų Kalėdų tikimybę?

Visame pasaulyje temperatūra kyla.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios Žemė atšilo maždaug 1,1 laipsnio Celsijaus.

Radikaliai nesumažinus išmetamųjų teršalų kiekio, iki 2030 m. pasaulio klimato atšilimas viršys 3 °C.

JT įspėjo, kad dabartiniai klimato kaitos įsipareigojimai nenumato "patikimo kelio", kaip užkirsti kelią temperatūros kilimui daugiau nei 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Intuityviai mąstant, atrodo, kad dėl to baltos Kalėdos taptų mažiau tikėtinos.

"XVIII ir XIX a. baltos Kalėdos buvo dažnesnės", - teigia JK Meteorologijos tarnyba.

"Dėl klimato kaitos vidutinė temperatūra sausumoje ir jūroje pakilo, o tai paprastai sumažina baltų Kalėdų tikimybę."

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją.

Kur galite užsitikrinti baltas Kalėdas?

Akivaizdu, kad jūsų šansai sulaukti snieguotų Kalėdų priklauso nuo to, kurioje Europos vietoje esate. Kai kur, pavyzdžiui, Alpėse ar Skandinavijoje, sniegas yra įprastas reiškinys.

Tikėtina, kad baltų Kalėdų bus ir toliau. Tačiau tai nėra garantuota.

Mokslininkai prognozuoja, kad per ateinančius 50 metų Pirėnų kalnuose "gerokai sumažės sniego storis".

Remiantis 2021 m. žurnale "Hydrology and Earth System Sciences" paskelbtu tyrimu, iki 2100 m. sniego dienų skaičius Alpėse sumažės perpus, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos išliks didelės.

Kalnai, esantys 2500 m aukštyje, neteks 76 dienų - beveik trijų mėnesių - sniego dienų. Žemesnėse nei 500 metrų aukštyje esančiose vietovėse bus užfiksuotos tik penkios sniego dienos per metus.

Tačiau mūsų rankose vis dar yra galimybė užkirsti kelią tokiam scenarijui.

Tyrimo duomenimis, sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarimą, Alpėse būtų išsaugota daugiau kaip 80 proc. sniego dienų.

O kaip dėl vietovių, kuriose paprastai būna švelniau?

Tose vietovėse, kur temperatūra paprastai yra švelnesnė, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje arba kai kuriose Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos dalyse, sniego tikimybė pamažu mažėja.

Kai temperatūra yra aukštesnė už nulį, žiemos krituliai iškrenta lietaus pavidalu.

Remiantis 2020 m. atliktu tyrimu, iki šimtmečio pabaigos sniegas gali išnykti visoje Jungtinėje Karalystėje.

"Sakome, kad iki šimtmečio pabaigos didžioji dalis gulinčio sniego visiškai išnyks, išskyrus aukščiausias vietoves", - BBC "Panoramai" sakė Met Office vyresnioji mokslininkė daktarė Lizzie Kendon.

"Bendras vaizdas - šiltesnės ir drėgnesnės žiemos, karštesnės ir sausesnės vasaros."

Vokietijoje pastaraisiais dešimtmečiais taip pat sumažėjo snieguotų Kalėdų tikimybė.

"Meteorologiniai įrašai rodo, kad XX a. aštuntajame dešimtmetyje baltos Kalėdos arba bent jau atitinkama šalčio temperatūra būdavo maždaug kas trejus ar ketverius metus", - "Inside Climate News" sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto darbuotojas Peteris Hoffmannas.

"Vidutinei gruodžio pabaigos temperatūrai pakilus maždaug 1 laipsniu Celsijaus, Kalėdų sniego tikimybė sumažėjo iki maždaug kas penkerius ar aštuonerius metus."

Ar dėl klimato kaitos žiemos audros taps intensyvesnės?

Į šį klausimą atsakyti sudėtinga.

JAV 64 proc. vietovių tikimybė, kad Kalėdos bus baltos, palyginti su 30 metų 1981-2010 m. vidurkiu, sumažėjo.

Tačiau 31 proc. vietovių baltų Kalėdų tikimybė padidėjo.

Taip yra todėl, kad kai kuriose vietovėse dėl klimato kaitos padidėja gausaus sniego tikimybė.

Šiltesniame pasaulyje yra drėgniau, atmosferoje daugiau drėgmės. Ši drėgmė galiausiai iškrenta lietaus arba sniego pavidalu.

Dėl šios priežasties klimato kaita didina potvynių skaičių.

Tačiau kai temperatūra pakankamai žema, padidėjusi drėgmė reiškia intensyvias pūgas.

Pavyzdžiui, 2010 m. Amerikoje kilusios "sniego pūgos" siejamos su aukšta Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra.

Apibendrinant galima teigti, kad klimato kaita sujauks orų dėsningumus taip, kaip mes dar negalime iki galo suprasti.

Baltosios Kalėdos švelnesniuose kraštuose gali tapti praeitimi, tačiau žiemos audros taip pat gali tapti pavojingesnės.

Šaltinis: euronews.com