Antarktidoje aptiktas retas, net 17 svarų sveriantis meteoritas

Neseniai vykusios ekskursijos į ledines Antarktidos lygumas metu tarptautinė tyrėjų komanda aptiko penkis naujus meteoritus, įskaitant vieną didžiausių kada nors žemyne rastų egzempliorių.

Retas meteoritas sveria net 17 svarų (7,7 kg).

Šis egzempliorius yra vienas iš 100 tokio dydžio ar didesnių, aptiktų Antarktidoje - pagrindinėje meteoritų medžioklės vietoje, kur jau rasta daugiau kaip 45 000 kosminių uolienų.

Dabar šis išskirtinis radinys keliauja į Belgijos karališkąjį gamtos mokslų institutą Briuselyje, kur bus tiriamas.

Ekspedicijos komandoje dalyvavusi Čikagos Fieldo gamtos istorijos muziejaus ir Čikagos universiteto mokslininkė Marija Valdes (Maria Valdes) pasiliko dalį medžiagos savo analizei.

M. Valdes dėmesio centre - kosmochemija.

Tai "plačiąja prasme reiškia, kad mes naudojame meteoritus Saulės sistemos kilmei ir evoliucijai tirti cheminiais metodais", - sakė ji CNN.

Ji paims mėginius ir stipriomis rūgštimis juos ištirpins, o paskui, naudodama procesą, vadinamą kalibruotąja chemija, išskirs įvairius uolieną sudarančius elementus.

"Tada galėsiu pradėti galvoti apie šios uolienos kilmę, kaip ji evoliucionavo laikui bėgant, iš kokio motininio kūno ji atsirado ir kurioje Saulės sistemos vietoje tas motininis kūnas susiformavo", - sakė Valdes.

"Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos bandome spręsti."

Medžioklė

Meteoritai į Žemę patenka tolygiai visame jos paviršiuje, todėl Antarktidoje nėra neproporcingai didelės jų koncentracijos, pažymėjo Valdes.

Tačiau grynas baltas ledas yra idealus fonas juodiems akmenims pastebėti.

"Meteroidų medžioklė yra ne tokia sudėtinga, kaip žmonės gali pagalvoti", - sakė Valdes.

"Mes arba vaikštome, arba važiuojame sniego motociklu ir ieškome paviršiuje."

2022 m. sausio mėn. atliktame tyrime buvo naudojami palydoviniai duomenys, padedantys susiaurinti vietas, kuriose meteoritų radimas labiausiai tikėtinas.

"Patys meteoritai yra per maži, kad juos būtų galima aptikti iš kosmoso naudojant palydovus, - paaiškino Valdes.

"Tačiau šiame tyrime buvo naudojami palydoviniai paviršiaus temperatūros, paviršiaus nuolydžio, paviršiaus greičio, ledo storio - tokių dalykų - matavimai. Ir įtraukė (duomenis) į mašininio mokymosi algoritmą, kad pasakytų, kur yra didžiausia tikimybė rasti meteoritų sankaupų zonas."

Atskirti meteoritą nuo kitų uolienų gali būti sudėtingas procesas, sakė Valdes.

Tyrėjai ieško lydymosi plutos - stiklinės dangos, kuri susidaro kosminiam objektui krentant per Žemės atmosferą.

"Daugelis uolienų gali atrodyti kaip meteoritai, bet taip nėra, - sakė ji. "Mes juos vadiname meteoritais-skaldelėmis."

Dar vienas skiriamasis požymis yra potencialaus pavyzdžio svoris.

Meteoritas, atsižvelgiant į jo dydį, bus daug sunkesnis už tipišką Žemės uolieną, nes jame yra tankūs metalai.

Tyrėjų komanda su poliarinio lauko gidu praleido apie pusantros savaitės, gyveno palapinėse, pastatytose apledėjusioje vietovėje.

Tačiau Valdes sakė, kad ji ir jos kolegos taip pat leido laiką Belgijos mokslinių tyrimų stotyje netoli Antarktidos pakrantės, kur mėgavosi šiltu maistu, pavyzdžiui, fondiu.

Kalbant apie būsimus tyrimus, Valdes pridūrė, kad gera žinia yra ta, jog penki meteoritai, kuriuos ji ir jos kolegos aptiko šios ekspedicijos metu, yra tik ledkalnio viršūnė.

"Aš tikrai nekantrauju ten sugrįžti", - sakė ji. "Remiantis palydovų tyrimu, Antarktidoje yra mažiausiai 300 000 meteoritų, kurie dar laukia, kol bus surinkti.

Ir kuo daugiau pavyzdžių turėsime, tuo geriau galėsime suprasti mūsų Saulės sistemą".