Anksčiau rusų turistai Lietuvoje sudarydavo dešimtadalį atvykusiųjų, tačiau dabar jie dingo: tas pats matyti ir visoje Europoje

Įdomu ir tai, kad atsisakymų jiems išduoti Europos vizas skaičius buvo vienas mažiausių pasaulyje.

Tačiau pandemija sulėtino augantį rusų turistų srautą, o karas Ukrainoje jį beveik visiškai sustabdė. Be to, nuo rugsėjo 19 d. Lietuva uždarė sienas turistams iš Rusijos. Tokia pati tvarka pradėjo veikti Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Nepatenkindavo tik 1,5 proc. prašymų vizoms 

Rusai tradiciškai Europai atveždavo didžiausią iš turizmo gaunamų pajamų dalį, o atsisakymų jiems išduoti Europos vizas skaičius – vienas mažiausių pasaulyje.

Pandemija ir karas viską apvertė aukštyn kojomis: Rusijos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2022 m. vasarą turistų kelionių iš Rusijos į Europą sumažėjo 90–95 proc.

Be to, rugsėjį ES sustabdė supaprastinto vizų režimo su Rusija taikymą, kai kurios Europos šalys nustojo priimti Rusijos piliečių prašymus išduoti vizas. 

Per pastaruosius 10 metų Rusija pirmavo pagal prašymų išduoti Šengeno vizą skaičių: 2019 m. pateikta daugiau kaip 4,1 mln. prašymų, o 82 proc. iš gautų vizų – daugkartinės. Tik 1,5 proc. prašymų nebūdavo patenkinama. Europos Komisijos duomenimis, iki pandemijos rusams išduotų vizų skaičiumi pirmauja Suomija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Graikija ir Ispanija.

Rugsėjo 12 d. įsigaliojo ES sprendimas sustabdyti susitarimo dėl supaprastinto vizų režimo su Rusija galiojimą.

Nuo 2007 m. pagal šį susitarimą rusai galėjo paprasčiau patekti į ES šalis, buvo sumažinti vizų mokesčiai, supaprastintas daugkartinių vizų gavimas ir sutrumpintas vizai gauti reikalingų dokumentų sąrašas, rašo „forbes.ru“.

Belgija, Danija, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija, Čekija ir Estija jau nutraukė Rusijos piliečių prašymų išduoti turistines vizas priėmimą.

To kolas nepadarė Vengrija, Graikija, Italija, Ispanija, Prancūzija, taip pat Kipras, išduodantis ir nacionalines vizas. 

Kur rusai atostogaudavo? 

Prieš pandemiją Rusijos turistai aktyviai keliavo po Europą, kasmet didindami kelionių išlaidas. Į pirmąjį populiariausių šalių trejetuką 2019 m. pateko Vokietija (1,42 mln. turistų), Italija (1,36 mln. turistų) ir Ispanija (1,06 mln. turistų).

Graikija sulaukė 900 tūkst. turistų iš Rusijos, Prancūzija ir Čekija – po 600 tūkst., Austrija – 270 tūkst., Nyderlandai – 260 tūkst., Šveicarija – 250 tūkst. 

Iš viso 2019 m. Šengeno šalyse apsilankė apie 8 mln. rusų – beveik 17 proc. viso metinio išvykstamojo turizmo srauto iš Rusijos. Dvi šalys, dar neprisijungusios prie Šengeno zonos – Kipras (800 tūkst. turistų iš Rusijos) ir Bulgarija (400 tūkst.) – taip pat yra populiarios kelionių tarp rusų.

Kiek išleisdavo? 

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2018 m. rusai kelionėms į užsienį išleido 34,5 mlrd. dolerių, t. y. 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. jie išleido jau 36 mlrd. dolerių.

Tais metais Rusija užėmė septintą vietą pasaulyje pagal savo piliečių išlaidas užsienio kelionėms. 

2019 m. Kinijos turistai užsienio kelionių rinkose išleido iš visų daugiausia – 277,3 mlrd. dolerių, po jų sekė JAV piliečiai – 144 mlrd. dolerių ir vokiečiai – 94 mlrd. dolerių.

Pirmaisiais pandemijos metais rusų kelionių išlaidos sumažėjo nuo 36 mlrd. iki 9,1 mlrd. dolerių.

2022 m. pavasarį paskelbtoje Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos ataskaitoje teigiama, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę, kad bus trukdoma atkurti pasitikėjimą pasaulinėmis kelionėmis ir vien šiais metais pasaulyje gali būti prarasta 14 mlrd. dolerių pajamų iš turizmo. 

Svarba gerokai sumažėjusi

Lietuva – ne išimtis. Ir pas mus iš esmės viską aukštyn kojomis apvertė pandemija – dėl jos įvedus suvaržymus, rusų turistai dingo, o tie, kurie vis dar atvyksta į Lietuvą, sudaro tik nedidelę dalį atvykusiųjų anksčiau. 

Dabartiniame atvykstančių turistų dešimtuko priekyje yra trys šalys – Latvija, Estija ir JAV. Iki 2020-ųjų jame rikiavosi Latvija, Ukraina, Lenkija, Vokietija, Baltarusija, JAV, Jungtinė Karalystė, Estija, Rusija, Prancūzija ir Suomija.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, vertindamas rusų turistų svarbą Lietuvos ekonomikai, teigė, kad jos svoris labai stipriai sumažėjęs.

Pagal naujausius 2021-ųjų duomenis, turistai iš Rusijos Lietuvoje sudarė tik 3,6 proc. nuo visų į Lietuvą atvykusių turistų.

Šia prasme Rusija buvo aštuntoje vietoje. 2021 m. Lietuva sulaukė 34 tūkst. rusų turistų, kai iš viso tais metais pas mus lankėsi beveik 950 tūkst. turistų. 

Anot pašnekovo, rusų turistų srautas į Lietuvą gerokai sumenkęs, o to priežastis – koronaviruso pandemija. Mat iki jos, 20180–2019 m., Rusijos turistams teko dešimtadalis nuo visų atvykusių turistų.

O kai prasidėjus pandemijai ES apribojo galimybes turistams ne iš ES atvykti į Bendriją, svečių iš Rusijos dalis nukrito. Tad ir 2021-ųjų skaičiuose, A.Izgorodino teigimu, vis dar matyti šių suvaržymų įtaka.

Tačiau šiais metais, nepaisant to, kad koronaviruso problemų nėra, ekonomisto spėjimu, rusų turistų dalis išliks tokia pati ar netgi sumažės dėl ekonominių aplinkybių: veikia sankcijos, auga nedarbas, tarp vartotojų juntama panika, o ir finansinės Rusijos ekonomikos problemos paveiks rusų galimybes keliauti. „Manau, kad tai turės įtakos ne tik Lietuvos, bet visos ES rodikliams“, – sakė A.Izgorodinas. 

Nesudaro nė procento visų klientų 

Druskininkuose ir Birštone veikiančioje sanatorijoje „Eglė“ iki 2019 metų klientai iš Rusijos sudarydavo mažiau nei 10 proc. visų klientų, o nuo pandemijos pradžios šios šalies klientai nesudaro nė 1 proc. sanatorijos klientų.

Kaip portalui lrytas.lt perdavė sanatorijos komunikacijos projektų vadovė Audronė Mockienė ,pastaruoju metu tai tėra pavieniai klientai, greičiausiai ES šalyse gyvenantys Rusijos piliečiai.

Anot A.Mockienės, klientai iš Rusijos dažniau nei kiti teikdavo pirmenybę liukso klasės kambariams. 

„Skausmingas bendrai užsienio klientų praradimas, – į klausimą, ar atvykusiųjų rusų netekimas – reikšmingas sanatorijai, atsakė ji.

– Lyginant su 2019 metais, lietuvių atvyksta net daugiau, tačiau užsieniečių vis dar turime tik apie 30–40 proc. įprasto lygio. Matome, kad juos gąsdina ir šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, nepadeda net ir mūsų įrodinėjimai, jog Lietuvoje tikrai saugu. Šiemet džiugina sparčiau nei kitų užsienio šalių augantys klientų iš Izraelio ir Latvijos srautai“. 

Panašiai kalba ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva: tarp užsienio turistų keliautojai iš Rusijos bei Baltarusijos pastarąją vasarą sudarė apie 2–3 procentus.

Anot jos, iki pandeminių metų užsienio turistų srautai sudarydavo apie 25 proc. visų turistų, atvykusių į Palangą.

Tarp jų daugiausia buvo atostogautojų iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Skandinavijos šalių, Rusijos bei Baltarusijos.

Pandeminiu laikotarpiu jų vietą užėmė vietos turistai iš Lietuvos. Srautai buvo tokie dideli, kad ne visad buvo įmanoma patenkinti visų norinčiųjų atostogas praleisti Palangoje poreikius.

Pastarąją vasarą buvo vėl juntamas turistų iš užsienio srautų augimas, jie sudarė apie 15 proc. visų į kurortą atvykusių keliautojų. Tačiau, kaip minėta, keliautojai iš Rusijos bei Baltarusijos sudarė tik apie 2–3 procentus. 

„Kalbant apie tuos, kurie į mūsų kurortą atvyksta lengvaisiais automobiliais, daugiausia pastarąją vasarą Palangos gatvėse buvo pastebima transporto priemonių su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos valstybiniais numeriais.

Tarp tų, kurie atvyksta oro transportu, mus džiugina vis didėjantys atostogautojų iš Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos skaičiai“, – portalui lrytas.lt vardijo T.Zaiceva. 

Tuo pačiu stebima, jog keičiasi užsienio turistų atostogavimo elgsena. Dabar Palangą savo atostogoms pasirenkantys užsienio valstybių turistai čia dažniausiai apsistoja 3 – 5 naktims.

„Mus itin džiugina nauja atostogų tendencija Palangoje, kai leisti atostogas ar net visą vasarą čia renkasi itin dideli ir vis didėjantys mūsų šalies gyventojų, pageidaujančių aukštesnės klasės paslaugų, srautai.

Juos pritraukia sparčiai besikeičianti Palanga, kokybiškam turizmui ir poilsiui pritaikyta išvystyta kurorto sporto, poilsio ir pramogų infrastruktūra, preciziškai tvarkomi ir prižiūrimi pajūrio paplūdimiai, viešosios kurorto erdvės, želdinių ir gėlynų gausa, itin didelis kokybiškų renginių pasirinkimas. 

Tokie atostogautojai perka Palangoje antruosius būstus ir juos naudoja išskirtinai savo reikmėms, t.y. ne nuomoja, o gyvena patys.

Jie maitinasi kurorto restoranuose, naudojasi SPA paslaugomis, gausiai lankosi parodose bei koncertuose“, – komentavo pašnekovė. 

Užsieniečiai išleisdavo 1,3 mlrd. eurų

Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis, kalbėdamas apie rusakalbių turistų (ukrainiečių, baltarusių ir rusų), kurie lankėsi Lietuvoje, rinką, skaičiavo, kad 2019 m. jie sudarė 25 proc., kai vokiečiai – 11 proc., britai – 5 proc. Konkrečiai rusų 2019 m. buvo 11 proc. 

„Rusakalbiai, kurie atvažiuodavo, už paslaugas mokėdavo labai brangiai. Jie apsistodavo dviem trims savaitėms, imdavo brangesnius apartamentus, valgydavo brangiuose restoranuose.

Tos įmonės, kurios dirbdavo su rusų rinka, pakankamai gerai gyveno, – portalui lrytas.lt sakė U.Armalis. – Net ir mūsų kai kurie kurortai orientuoti į rusakalbę rinką, todėl rusakalbių turistų dalis – labai svarbi ir aktuali. Dabar jų beveik nebėra“. 

Asociacija palaiko draudimą į šalį neįsileisti rusų, tačiau sako, kad, priėmus tokį sprendimą, su rusakalbe rinka dirbusioms įmonėms reikia paramos. O jos, pašnekovo teigimu, nėra, kaip ir neieškoma alternatyvių rinkų dingusioms pakeisti.

A.Udris svarstė, kad tai galbūt galėtų būti Izraelis, tačiau ten – tik 3 mln. gyventojų. Galima žvalgytis į Vokietiją, tačiau vokietis turi pasirinkimą: 1,5 val. skristi į Maljorką ar 1,5 val. skristi į Lietuvą. 

„Per pandemiją Ukraina labai netikėtai prisiviliojo indų ir arabų rinkas. Gavo milžinišką turistų skaičių ir gyveno. Jie turėjo ir restoranų, ir viešbučių, kurie jau buvo pritaikyti šiems užsieniečiams, be to, jiems nereikėjo vizos.

Arabų rinkoje yra žmonių, kurie turi pinigų ir gali sau tą leisti. Manau, reikėtų ir eiti į tuos kraštus, kurių rinkos neišnaudotos“, – kalbėjo A.Udrius. 

Jis mini Druskininkus ir Birštoną, kur užsienio turistus pakeitė lietuviai. Tačiau to nepakanka. 

„Tai gal ir neblogai, bet reikėtų pritraukti pinigų ir iš užsienio. Iki pandemijos užsienio turistai Lietuvoje išleisdavo 1,3 mlrd. eurų. Tai – dideli pinigai“, – sakė Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.

Užsimena ir apie baltarusius 

Nuo rugsėjo 19 d. Lietuva uždarė sienas turistams iš Rusijos – tai regioninis sprendimas. Tokia pati tvarka pradėjo veikti Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad to imtasi dėl nacionalinio saugumo. Ši tvarka galios mažiausiai iki gruodžio 16 d. imtinai. 

A.Bilotaitė užsiminė, kad galvojama apie analogiją ir Baltarusijos piliečiams, kurie atvyksta turistauti su Šengeno vizomis.

Tačiau „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas patikslino, kad kol kas apsiribojama valstybe agresore.

„Lukašenkos (Aliaksandras Lukašenka – Baltarusijos diktatorius, red. past.) pozicija karo Ukrainoje klausimu mums ganėtinai aiški, bet su Baltarusijos piliečiais turime tam tikrus momentus, kuriuos būtina įsivertinti – pilietines nuotaikas, turime ir humanitarinį procesą, kuris ne šiandien prasidėjęs.

Pamąstymų yra įvairių, tačiau visuomenėje visko yra: yra ir paprasti žmonės, kurie išėjo į gatves ir bandė pasakyti, kad A.Lukašenkos rinkimai neteisėti, buvo įsprausti į kampą, apkaltinti terorizmu, kišami į kalėjimus. Į tai reikia atsižvelgti“, – kalbėjo jis radijo laidoje.

Simona Viltrakytė