Afganistano naudingųjų iškasenų atsargų vertė – 1 trilijonas dolerių

Talibanas jau yra finansiškai suvaržytas, nes, grupuotei grįžus į valdžią po 20 metų, pagrindiniai pagalbos donorai nutraukė paramą Afganistanui.

Nesibaigiantys karai ir prasta infrastruktūra neleido šaliai panaudoti savo turimų išteklių, galinčių žymiai pagerinti jos ekonominę gerovę.

JAV geologijos tarnyba (USGS) sausio mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Afganistane yra boksitų (aliuminio rūdos), vario, geležies rūdos, ličio ir retųjų elementų.

Varis, reikalingas elektros laidams gaminti, šiemet tapo itin paklausia preke, nes kainos pakilo iki daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių už toną.

Litis yra labai svarbus elementas gaminant elektromobilių baterijas, saulės kolektorius ir vėjo jėgaines.

Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, iki 2040 metų ličio paklausa pasaulyje išaugs daugiau nei 40 kartų.

O Afganistanas „sėdi ant didžiulių ličio atsargų, kurios iki šiol nebuvo panaudotos“, sakė knygos „Karas dėl retųjų metalų“ (The Rare Metal War) autorius Guillaume'as Pitronas.

Afganistane taip pat yra retųjų elementų, naudojamų švarios energijos sektoriuje, – neodimio, prazeodimio ir disprozio.

USGS apskaičiavo, kad šalies nepanaudotų mineralų išteklių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių, nors Afganistano pareigūnai tvirtina, kad šis skaičius yra triskart didesnis.

Afganistanui geriau sekėsi kasti brangakmenius – smaragdus ir rubinus, taip pat pusbrangius akmenis – turmalinus ir lazuritus, tačiau šį verslą temdė neteisėta kontrabanda į Pakistaną.

Šalyje taip pat kasamas talkas (silikatų klasės mineralas), marmuras, anglis ir geležis.

Nors Talibano valdžia gali atgrasyti užsienio investuotojus, yra viena šalis, kuri mielai darys bendrą verslą, – tai Kinija.

Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika pareiškė esanti pasirengusi palaikyti „draugiškus ir bendradarbiavimo“ santykius su Afganistanu, Talibanui įžengus į Kabulą.

Valstybinė korporacija „China Metallurgical Group“ 2007 metais įgijo teises 30-čiai metų išsinuomoti milžinišką „Mes Aynak“ vario rūdos telkinį ir išgauti 11,5 mln. tonų vario.

Projektas, skirtas eksploatuoti antrąjį pagal dydį pasaulyje nepaliestą vario telkinį, dar nepradėtas vykdyti „dėl saugumo problemų“, skelbia Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“.

Tačiau „Global Times“, remdamasis korporacijos šaltiniais, pranešė, kad ji „svarstys galimybę atgaivinti projektą, kai situacija stabilizuosis, ir įvyks tarptautinis pripažinimas, įskaitant Kinijos vyriausybės pripažinimą Talibano režimui“.

Nors Kinijos lyderiai „nelabai džiaugiasi“ dėl Talibano atėjimo į valdžią, „jie neleis, kad principai trukdytų pragmatizmui“, tinklaraštyje rašė Vašingtone įsikūrusio Brookingso instituto užsienio politikos programos vyresnysis bendradarbis Ryanas Hassas.

„Nepakankama Pekino pažanga, investuojant į „Mes Aynak“ vario kasyklą, rodo norą būti kantriam siekiant investicijų grąžos“, – rašė jis.

Prancūzų ekspertas G. Pitronas sakė: „Kinai savo verslo sandoriams nekelia sąlygos laikytis demokratinių principų“.

Jis perspėjo, kad nėra jokios garantijos, jog Afganistanas taps naudingųjų iškasenų Eldoradu.

„Tam reikia labai stabilaus politinio klimato“, – sakė G. Pitronas.

Pasak jo, gali praeiti net ir 20 metų nuo naudingųjų iškasenų telkinio radimo iki kasybos darbų pradžios.

„Nė viena įmonė nenorės ten investuoti, jei nebus stabilios politinės ir teisinės sistemos“, – sakė jis.