2023-iaisiais Lietuvoje – 16 šilumos rekordų: tendencijos nedžiugina

Tai daugiau nei pernai ar užpernai, o mokslininkai įspėja – 2023-ieji gali tapti šilčiausiais metais pasaulio istorijoje.

Tačiau tendencijos nedžiugina – klimatui kintant galime sulaukti ne tik naujų šilumos rekordų, bet ir karščio bangų, ekstremalių temperatūros svyravimų, kai šiltus periodus keis neįprastai šalti laikotarpiai.

Rugsėjis – neįprastai šiltas

Daugiausia rekordų kol kas šiais metais fiksuota rugsėjo mėnesį. Pastebima, kad rugsėjo mėnuo buvo šilčiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Taip, rugsėjis šilčiausias per visą stebėjimų istoriją“, – patvirtino LMHT atstovas Gytis Valaika.

Temperatūros vidurkis šį mėnesį siekė 16,5 laipsnio Celsijaus – daugiau nei 60 metų laikęsis rekordas pagerintas 1,6 laipsnio.

Anksčiau aukščiausia temperatūra fiksuota 1975 m., kai temperatūra siekė 14,9 laipsnio. Trečioje vietoje – 2020 m. rugsėjis, kai vidutinė temperatūra buvo 14,8 laipsnio.

LMHT duomenimis, šis rugsėjis taip pat buvo ir pats saulėčiausias per visą stebėjimų istoriją.

Globalių procesų įtaka

Pasak G. Valaikos, tokius orų pokyčius galima susieti su globaliais procesais – El Ninjo ir klimato kaita.

„Nieko naujo nepasakysiu, rekordai sumušti dėl klimato kaitos. Visoje Europoje nuo pavasario vyrauja El Ninjo reiškinys. Tai toks procesas, kai vandenyne ties pusiauju būna šiltesnis negu vidutiniškai šiltas vanduo. Jis šildo ne tik visą regioną, bet ir visą planetą“, – pasakojo meteorologas.

Dėl šio reiškinio ir klimato kaitos poveikio mokslininkai prognozuoja, kad 2023 m. gali tapti karščiausiais kada nors užfiksuotais metais.

„Ir Atlanto vandenynas šiltesnis labiau negu vidutiniškai, ir visas pasaulis beveik šiltesnis negu įprastai turėtų būti. Tokia tendencija“, – pridūrė G. Valaika.

Rekordų virtinė

Rekordai šiemet prasidėjo nuo pat naujų metų pradžios. Sausio 1 d. Druskininkuose buvo užfiksuota 14,9 laipsnio, dieną po to ir vėl Druskininkuose bei Kalvarijoje temperatūra siekė 12,8 laipsnio. Nors sausio 3 d. oras šiek tiek vėso, Kybartuose vis tiek buvo pagerintas rekordas (11,8 laipsnio). O sausio 5 d. Druskininkuose vyravo 8,0 laipsnio.

Vasario mėnesį – tyla. Panašiai „nykus“ buvo ir pavasaris. Kovo mėnesį užfiksuotas tik vienas šilumos rekordas Varėnoje (17,6 laipsnio).

Rugpjūtį ir vėl buvo karšta. Pavyzdžiui, rugpjūčio 16 d. Alytuje, Birštone ir Kalvarijoje temperatūra siekė 34,2 laipsnio. Dieną po to Birštone fiksuotas dar vienas rekordas (34,6 laipsnio). Rugpjūčio 20 d. Dotnuvoje temperatūra siekė 32,8 laipsnio, o rugpjūčio 26 d. Birštone – 31,7 laipsnio.

Kaip anksčiau minėta, rugsėjo mėnesį turėjome daugiausia rekordų. Jų rugsėjo mėnesį daugiausia fiksuota Kalvarijoje – rugsėjo 27 d. buvo 28,1 laipsnio, o rugsėjo 28 d. – 27,8 laipsnio. Tačiau tai ne pirmas mėnesio rekordas – rugsėjo 22 d. Alytuje ir Druskininkuose taip pat buvo fiksuoti 27,8 laipsnio.

Be to, karšta buvo ir rugsėjo 29 d. Druskininkuose temperatūra siekė 27,2 laipsnio. Na, o po keturių dienų fiksuotas spalio mėnesio, šiai dienai vienintelis žinomas šio mėnesio, rekordas. Spalio 3 d. Alytus džiaugėsi 25,4 laipsnio šiluma.

Be pastarųjų šešiolikos rekordų, kaip teigė G. Valaika, būta ir dar kelių rekordų, patenkančių į atskirą kategoriją. Pavyzdžiui, rugpjūčio 6–7 d. naktį Lietuvoje buvo užfiksuota rekordiškai šilta tropinė naktis, kai Molėtuose oro temperatūra siekė 25,1 laipsnio.

Ankstesnis rekordas 2006 m. liepą buvo pasiektas Nidoje, kai temperatūra naktį siekė 24,4 laipsnio.

Dar sausio 1-ąją, anot LHMT, pirmą kartą meteorologinių stebėjimų istorijoje buvo registruotas reiškinys, kurio iki tol Lietuvoje nebuvo – Kybartuose net naktį temperatūra siekė 10,4 laipsnio šilumos.

Tai dar ne pabaiga

Tiek rekordų nebuvo fiksuota jau kelerius metus iš eilės. Pernai buvo fiksuota 13 šilumos rekordų, o užpernai – 6.

„Aišku, mažiau tų rekordų pernai buvo. Dabar toks augimas yra, bet svyravimai vis vien išlieka. Vienais metais daugiau, kitais mažiau. Šiemet labai daug“, – kalbėjo meteorologas.

Tačiau tai dar ne pabaiga – G. Valaika sako, kad rekordų šiais metais dar gali būti. Vis dėlto šioje vietoje neverta apsigauti – šaltų epizodų taip pat.

„Tų rekordų tikrai dar gali būti, nes, kaip ir sakiau, dabar globaliai yra šilta visoje planetoje. Aišku, gali būti ir šaltų epizodų. Nereikėtų galvoti, kad bus šilta ir šilta, ir šilta. Tai reikėtų turėti omenyje, kad klimato kaita mūsų platumose nebūtinai lemia šiltus orus“, – kalbėjo G. Valaika.

Anot jo, pas mus vyrauja labiau šiltesni orai, bet nebūtinai. „Čia irgi tas dalykas, kuris suklaidina žmones. Atšąla ir žmonės galvoja, kad kažkas baigėsi su klimato kaita ir gal kažkas meluoja dėl to.

Tiesiog mūsų platumuose klimato kaita lemia stiprius svyravimus – tai gali būti arba labai šilta, arba labai šalta“, – mintį tęsė jis.