Verslininkas Arūnas Povilas Paliulis: Tvarumas išlįs mums per gerklę

Galbūt pranašauta pasaulio pabaiga ir Didysis pasaulio perkrovimas yra tas pat? Verslininkas Arūnas Povilas Paliulis net neabejoja: galime tai vadinti sąmokslu ar kuo tik nori, tačiau ES pasirinktas aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) kursas, jau keliantis Europos žemdirbių pasipriešinimą, yra Klauso Švabo (Klaus Schwab) ir jo sąjungininkų sumanyto globalaus plano dalis.

- Pagal tai, kaip politikai ir ne politikai kliedi tvarumu, kaip mums peršama informacija apie tvarią mitybą, tvarią sėjomainą, tvarią statybą, tvarią politiką ir tvarią kultūrą (!), kaip kiekvienam žingsnyje tvarumas ryškėja it bakterijos laboratoriniam pasėlyje, galima numanyti, kad mūsų valstybėlėje labai greitai valdžios nuomonei piliečiai ims tvariai pritarti. O ką manote jūs?

- (Juokiasi.) Tvarumo, kaip ir globalizacijos, jiems niekada nebus per daug.

- Lietuvoje jau veikia ne viena įmonė, konsultuojanti tvarumo klausimais ir teigianti, kad tvarumas keičia mūsų visų ateitį. Tik nesako, kaip...

- Aš galvojau, kad prieš 35 metus, griuvus Berlyno sienai ir Tarybų Sąjungos imperijai, visas pasaulis suprato, kad socializmas nėra tinkama valdymo forma, bet turiu pripažinti, kad suklydau.

- Esame patyrę, kad kartais po gražiai įpakuotomis programomis kaip, pavyzdžiui, Stambulo konvencija, glūdi visai kita prasmė, užslėpti kėslai. Kokius tikruosius tikslus, jūsų manymu, puoselėja tvarumo kryptis?

- Viskas labai gražiai skamba. Kas gali ginčytis dėl aplinkos apsaugos ar gyvūnų globos? Na, niekas, bet kai nurodoma prievolė atsisakyti požeminių energetikos išteklių arba kiekviename biure nustatyti atitinkamą skaičių darbuotojų pagal lytį, pagal orientaciją, amžių, tautybę, tikėjimą, invalidumą, kyla logiškas klausimas, kur link tai keičia mūsų ateitį.

Atrodo visiškai natūralu siekiant naudos priimti į darbą kuo kvalifikuotesnį specialistą, o ko siekiama kvalifikacijos ignoravimu? Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė valdysena (ESG) iš principo neblogai skamba, bet bėda ir ta, kad skirstant investicijas vis labiau bus atsižvelgiama į įmonių tvarumą.

Vadinasi, bus investuojama ne į perspektyviausias akcijas, o į socialinius lūkesčius. Mano žiniomis, bankams jau nurodyta nuo 2025 metų sausio 1 dienos vertinti visus klientus pagal tvarumo ir socialinio atsakingumo kriterijus ir jų neatitinkantiems neteikti kreditų.

- Gal nėra blogai, jei, vertinant investavimo į įmonę ar verslą galimybę, atsižvelgiama ir į jo poveikį visuomenei?

- Aš nenoriu sakyti, kad visi aplinkos apsaugos, socialinės rūpybos ir valdysenos principai yra blogi, bet jų geroji pusė per daug išpučiama. Žaliojo kurso („Green Deal") motyvacija rūpintis klimato atšilimo stabdymu, atsinaujinančia energetika, elektra varomomis mašinomis, gal ir geras dalykas, bet ekonomiškai tai visiškai nenaudinga. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių kuriama energija kelis kartus brangesnė, nei gaunama iš dujų ar anglies.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga užsimojusi ženkliai sumažinti gyvulių bandas (jau reikalaujama, kad Olandijoje iki 2030 metų jų liktų perpus), nes, jos skaičiavimu, gyvulininkystės ūkiai sunaudoja per 40 proc. užauginamų grūdų ir išmeta per 30 proc. atmosferai kenksmingų metano dujų.

Tai signalizuoja pirkėjams visoje Europoje, kad galvijų mėsa neabejotinai brangs, tačiau milijardieriai drauge su Pasaulio ekonomikos (Davoso) forumo dalyviais tame nemato nieko baisaus: jie propaguoja vegetarinius mėsainius ir dešrainius, siūlo į mitybą įtraukti daug baltymų turinčius svirplius, kirminus ir kitus judančius gyvius, iki šiol nebuvusius vakariečių raciono dalimi. Tai atliepia K.Švabo siūlomą Didžiojo perkrovimo nuostatą - apriboti vartojimą ir gerbti aplinką.

- Pagaliau priėjome iki visiems žinomos frazės: „nieko neturėsime ir būsime laimingi".

- Prieš 5 metus Davoso forume dalyvavo 9 milijardieriai, šiemet - 116. Įdomiai skamba: milijardieriai sprendžia lygybės klausimus. Tačiau tie, kurie skaitė K.Švabo ir T.Meilreto (Thierry Malleret) knygą „Covid-19: Didysis perkrovimas", nustatančią naujos pasaulio tvarkos bruožus, galėjo ir turėjo susidaryt įspūdį, kad šios ateities projekcijos pasaulio elito neliečia.

Tai reiškia, kad Švabas, 1971 metais įkūręs Pasaulio ekonomikos forumą, mums ruošia oligarchinį valdymą, kuris bus kontroliuojamas naujais asmens laisvę ribojančiais įstatymais bei visuotiniu sekimu. Jam talkina 100 korporacijų (partnerių) - dauguma JAV finansų, energetikos, socialinių tinklų, audito, gynybos, maisto pramonės ir farmacijos įmonių; jos ir sąlygoja Davoso politiką.

Viena danų europarlamentarė šią sanklodą apibūdino taip: „mes neturėsim nieko ir būsime laimingi", nes, atsisakę asmeninio turto, viską galėsim nuomoti, viskuo dalintis bei viską skolintis: butus, automobilius, buitinę techniką, kompiuterius ir pan.

Ne veltui vienas pasaulio elito atstovų Elonas Muskas (Elon Musk), beje, šiemet nekviestas į Davosą, buvo pareiškęs, kad šis forumas yra blogis ir juo didesnis blogis, nes Švabas pretenduoja tapti pasaulio bosu.

- Kitaip tariant, skurdžiai taps dar skurdesni, o oligarchai dar kiečiau prikimš savo pinigines? Betgi tai prognozuoja ir aktyviai diegiamos žaliojo kurso direktyvos...

- Nekalbu apie tai, kad šios direktyvos nuvertina ekonominį efektyvumą ir apskritai žlugdančiai veikia ekonomiką. Pagrindinė laisvos ekonomikos rinkos sąlyga yra pasiūlos-paklausos dėsnis ir bet koks reguliavimas iš viršaus iškreipia šitą dėsnį, juk ne veltui valstybės, saugodamos savo rinką, riboja pieno produktų, mėsos, ar grūdų importą, juk ne veltui lenkų ūkininkai streikuoja prie Ukrainos sienos.

Jeigu palaikome laisvą rinką, te ji būna be apribojimų, kurie smaugia individualią iniciatyvą ir žmogaus laisvę, smaugia valstybių suverenitetą. Tačiau tokia šiandien ES politinė galia.

Tad mūsų žemdirbiai, kurie šiandien protestuoja dėl dyzelino naudojimo ribojimo, dėl 10 proc. dirbamos žemės atidėjimo pievoms, dėl nurodymų, kada tręšti, kada netręšti laukus, laikui bėgant bus priversti paklusti, o mes visi dar dešimt metų būsim priversti tenkintis augaliniu maistu, kuriam auginti naudojamas glifosatas, labai kenksminga ir vėžį sukelianti cheminė medžiaga.

- Kodėl?

- Todėl, kad „Bayer" kompanijai, įeinančiai į įtakingiausių pasaulio įmonių, menamai valdančių pasaulį, šimtuką, dar dešimčiai metų pratęstas leidimas jį gaminti.

- Štai ir visas jų tvarumas...

- Pasaulio galingųjų tradicijos nesikeičia. Kai 1983 metais iš Jungtinių Amerikos Valstijų persikėliau į Paryžių, neoficialiai buvo kalbama apie vieną auditorių, kuris, patikrinęs ES biudžetą, konstatavo kad iš 100 milijardų 50 milijardų buvo „išgaravę", - tai yra buvo skirti grūdams, kurie nebuvo užauginti, alyvmedžių giraitėms, kurios nebuvo užveistos, maisto produktams, kurie taip ir neatsirado sandėliuose. Po ataskaitos jis kaip mat buvo atleistas.

Amerika daug metų propagavo glifosatą per visas ambasadas, per įvairiausius seminarus, teigdama, kad šis piktžoles naikinantis herbicidas nėra kenksmingas žmogaus sveikatai, bet kai Tonio Bleiro (Tony Blair) vyriausiasis patarėjas spaudoje pareiškė, kad nėra klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų jo nekaltumą, tą patį vakarą Bilas Klintonas paskambino T.Bleirui, ir po savaitės jo komandoje nebeliko šio patarėjo.

- Štai ir visa moralė...

- Klapčiukai moralės neturi, sakiau jums, ir jų pasaulyje vis daugėja. Žinote, biurokratai maitinasi biurokratija,- juo toliau, tuo labiau. Apetitas kyla bevalgant... Manau, kad jų šlovingos gretos dėl žaliojo kurso ir naujos pasaulio tvarkos taisyklių vis didės. Ir juo jų bus daugiau, juo labiau didės jų poveikio galia.

- Lietuvos biurokratai pernai pražiopsojo beveik pusę milijardo ES paramos. Manote dėl to, kad biurokratų dar negana?

- Nemanau, bet kaip sako finansų ministrė, jiems reikia „įsibėgėti". (Juokiasi.) Politikai keičiasi per rinkimus, o biurokratai, neretai įdarbinti iki gyvos galvos, lieka, jie ir yra tikrieji ES direktyvų vykdytojai.

Jie gauna direktyvas, jas nuodugniai skaito ir siunčia žemesnėms instancijoms; ministrai, aukšti valdininkai brūkšteli savo parašus, būna, net neskaitydami, kas ten parašyta.

Aš jau išsimušiau iš vėžių skaičiuodamas: gyventojų sumažėjo per milijoną,o biurokratų pagausėjo kelis kartus. Nors nemažai jų dirba nuotoliniu būdu, tačiau vis tiek ministerijos perpildytos.

Gyvenu šalia prezidentūros, ten jau tiek prikimšta automobilių, kad jie ima veržtis ir į Krašto apsaugos ministerijos teritoriją. Kam reikia prezidentūrai trijų šimtų darbuotojų?

- Kaip manote, ar atsitiktinai programinė tvarumo kryptis radosi po Covid -19 pandemijos?

- Ne naujiena, kad praėjusi pandemija laikoma kone epochine, tai, mano manymu, kiek perdėta ir, matyt, todėl, kad būtų galima pasaulį dalinti į pasaulį prieš Covid'ą ir pasaulį po Covid'o.

Švabiškasis Davoso forumas su milijardieriumi Bilu Geitsu ir privačiu Hopkinso tyrimų universitetu, 2019 spalio mėnesį organizavęs pandemijos simuliaciją, pasitikrino savo lūkesčius.

Turbūt pandemijos režimas bei asmens teisių ribojimai suteikė Didžiojo perkrovimo autoriams nemažai vilčių. Galbūt pagrįstų, o galbūt ir ne, jei turėsime galvoje buvusį pasipriešinimą dėl abejotinų vakcinų ir segregacijos.

Šiandien net neslepiama, kad būtent „pandemijos iššūkiai paskatino diskusijas apie tvarumo ir finansų sistemos tarpusavio sąsajas". Štai jums pavyzdys: praėjusį rudenį Ugandos prezidentas pareiškė, kad jo šalis netoleruos homoseksualių santykių ir bematant Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas atsakė visus finansavimus.

Norėčiau priminti, kad K.Švabas Harvarde nuo 1965-ųjų lankė H.Kisindžerio seminarus, kuriuos galima laikyti globalizmo ištakomis, kad Davoso korporacijos glaudžiai bendradarbiauja su CŽV tiekdami vieni kitiems stogus ir dalindamiesi svarbia ir ne visai vieša informacija.

Ne veltui prezidentui Donaldui Trampui buvo blokuotos visos socialinės paskyros, tos pačios priemonės buvo pritaikytos ir žmonėms, drįsusiems pasisakyti prieš Covid'o skiepus ar Covid'o politiką. Asmeninis mano „hotmail" ryšys 2023 metais buvo trumpam nutrauktas net 11 kartų.

Neabejoju, kad ši tendencija tik stiprės, ir fizinių asmenų laisvė bei laisvas žodis bus ribojami vis labiau. Juo labiau, kad Europos komisija jau ruošia įstatymą dėl dezinformacijos užkardymo viešojoje erdvėje. Vadinasi, cenzūra įgaus teisinį pagrindą.

- Tik ką gali tam priešpastatyti pasaulio molekulė Lietuva?

- Mūsų kaimynė Lenkija ne kartą demonstravo stuburą ES direktyvų atžvilgiu, Rumunija jau yra pareiškusi, kad, jei bus verčiama iki 2030 metų atsakyti iškastinio kuro, bus priversta išstoti iš ES. Lietuva su viskuo sutinka, viskam pritaria, na, nebent išskyrus adekvataus proto žemdirbių atstovus.

Žinoma, mes maži. Mes tokie maži, kad net dėl mūsiškių sukeltų užsienio politikos skandalų Europoje netrūksta politikų, neskiriančių Baltijos šalių nuo Balkanų. Mums galėtų padėti nebent apsijungimas su kitomis savo interesus ginančiomis valstybėmis: Lenkija, Latvija, Estija, gal Čekija, Danija, Suomija ir pan.

- Turbūt pats netikite tuo, ką sakote? Juk Lietuvoje šitiek Švabo entuziastų, kad, regis, didžiausias prizas tiek prezidentui Gitanui Nausėdai, tiek užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui - būti pakviestiems į Davoso forumą.

- Praėjusį mėnesį JAV kongresų rūmai iškėlė įstatymo projektą, draudžiantį bet kokiai JAV vyriausybei pervesti valstybės lėšas Pasaulio ekonomikos (Davoso) forumui ir Pasaulio sveikatos organizacijai dėl to, kad jos yra antidemokratiškos ir antiamerikoniškos. Na, o Vilniuje kitą savaitę vyks Lietuvos davosas.

Kiek žinau, jame dalyvaus tiesiogiai su brukamu žaliuoju kursu susijusių ūkio šakų - energetikos, aplinkos apsaugos, finansų, ekonomikos ministrai - Dainius Kreivys, Simonas Gentvilas, Gintarė Skaistė, Aušrinė Armonaitė, trys nusipelnę „diplomatai" Albinas Januška, Žygimantas Pavilionis, Raimundas Lopata bei kitų žymių personų batalionai...

Pamatysit, po Lietuvos „mini davoso" tvarumas ims lįsti mums per gerklę.