Vakarų visuomenei metas pabusti

Bendros vertybinės ištakos

Dauguma žymiausių įvairių civilizacijų mąstytojų ir filosofų nuo senų laikų duodavo pasauliui mokymą apie „Dorovinį įstatymą" - tai Pitagoras, Platonas, Aristotelis, Konfucijus, Laodzi, Mahavira, Gautama Buda, Jėzus, pranašas Mahometas ir kiti.

Jų mokymai apima Vakarų, Indijos, Kinijos, Ortodoksų, Islamo, Lotynų Amerikos ir kitų civilizacijų pagrindus.

Jų mokymų pagrindu vėliau buvo kuriamos religijos: krikščionybė, islamas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas, džainizmas ir kt.

Kiekvienas religijos pradininkas mokė moralės, dorovės pagrindų, gyvenimo etikos, ir pats buvo pačios aukščiausios moralės pavyzdys.

Šie iškiliausi mąstytojai palikdavo žmonėms Dieviškuosius priesakus, teisingų dvasinių-dorovinių įstatymų pagrindus, ant kurių laikosi tvarka visoje kūrinijoje.

Šie įstatymai reguliuoja visą išreikštąjį gyvenimą, be jų Žemėje vyrautų chaosas. Didžiausia problema iškyla tame, kad minėtų mąstytojų idėjas didelė dalis jų pasekėjų buvo ir yra linkę vertinti per iškreiptą prizmę, siekdami savanaudiškų tikslų ir paversdami juos dogmomis.

Nepaisant įvairių iškraipymų, Platono ir Aristotelio kūriniai bei Jėzaus mokymas formavo labiausiai teigiamus Vakarų civilizacijos aspektus, o Konfucijaus ir Laodzi mokymas analogišką įtaką turėjo ir tebeturi Kinijai ir t.t.

Akivaizdu, kad šiame kontekste šių skirtingų mąstytojų kūrybos esmė sudaro dvasinį, moralinį ir etinį visos žmonijos bendrumo pagrindą. Labiausiai pasaulyje žinoma Jėzaus duota Auksinė dorovės taisyklė:

„Ir taip, visame kame, kaip norite, kad žmonės su jumis elgtųsi, taip ir jūs su jais elkitės." Ją perfrazavus gausime mums geriausiai žinomą posakį: „Elkis su kitais žmonėmis taip, kaip nori, kad jie su tavimi elgtųsi."

Šio vienintelio įstatymo laikymosi pakaktų visoms valstybėms, kad pasaulis pasikeistų iš esmės ir taptų saugia aplinka kiekvienam.

Mažai kas žino, kad būtent šis priesakas pasikartoja beveik visų pagrindinių pasaulio religijų ir mokymų doroviniuose priesakuose.

Dorovinių priesakų vienovė

Ši taisyklė iškilo I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje ir ypač ryškiai įkūnijo įvykusį tuo metu humanistinį virsmą. Savo pavadinimą - „auksinė", ji įgavo XVIII amžiuje, vakarų Europos dvasinėje tradicijoje.

Ji kartais pasirodydavo vienu metu ir nepriklausomai viena nuo kitos skirtingose kultūrose. Įvairiomis formuluotėmis ji sutinkama „Mahabharatoje", Budos posakiuose. Konfucijus į savo mokinio klausimą, ar galima visą gyvenimą vadovautis vienu žodžiu, atsakė: „Šis žodis - „savitarpiškumas".

Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų.

Iš senovės Graikijos šaltinių reikėtų nurodyti Homero „Odisėją" ir Herodoto „Istoriją". Vienokia ar kitokia forma Auksinė dorovingumo taisyklė sutinkama Heziodo, Sokrato, Platono, Aristotelio ir Senekos pasisakymuose.

Auksinės taisyklės formulavimas Evangelijoje turi savyje teigiamą, gėrį įtvirtinantį principą: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite". T.y. turi savyje pozityvų „daryk", skirtingai nuo neigiančio - „nedaryk".

Korane Auksinė taisyklė nėra užfiksuota, bet ji sutinkama „Sunoje", kaip vienas iš Mahometo posakių. Pranašas mokė aukščiausių tikėjimo principų:

Darykite visiems žmonėms tai, ką norėtumėte, jog jie jums darytų, ir nedarykite to, ko nenorėtumėte sau.

Kartą atsiradusi, Auksinė taisyklė tvirtai įsišaknijo kultūroje ir masinėje sąmonėje, įsitvirtino patarlių forma. Ši taisyklė dažniausiai būdavo įprasminama kaip esminė, svarbiausioji moralinė tiesa, praktinės išminties židinys ir būdavo vienu iš pastovių etinių apmąstymų dalykų.

Tikslas - tradicinės šeimos vertybių išsaugojimas

Tikrų demokratijų skaičius pasaulyje mažėja, nes Vakarų šalys beveik neteko moralinio pavyzdžio autoriteto. Kalti mes patys - tiek elitas, kuris priėmė dvejopais standartais paremtus sprendimus tarptautiniuose santykiuose, tiek ir kiekvienas iš mūsų, kurie nesipriešino šių sprendimų įgyvendinimui.

Dėl to pirmiausia būtina atkurti tinkamą požiūrį į tradicinės šeimos vertybes, kovoti už jos išsaugojimą ir rūpintis ja.

Šios ląstelės sudaro sveikos visuomenės ir tvirtų valstybių pagrindą.

Tad reikia kiekvienam siekti įnešti savo indėlį kuriant pasaulinę erdvę, laisvą nuo įvairių seksualinių piktnaudžiavimų ir iškrypimų, narkotikų, alkoholio, kitų žalingų priklausomybių, terorizmo, prievartos, rasizmo ir LGBTQ genderinės propagandos.

Nėra gerų ir blogų tautybių - yra ydinga ,,giluminės valstybės" elito valdoma sistema, kuri žmones verčia elgtis nedorai, manipuliuoja jų jausmais ir nukreipia neteisinga linkme.

Vakaruose dominuojantis individualizmas yra gėris tik iki to laipsnio, kol padeda visiškai atsiskleisti mūsų unikaliems gabumams. ir skatina kūrybingumą. Bet negalima individo iškelti virš bendruomenės.

Tikroji demokratijos jėga yra bendruomeniškume ir mokėjime darniai dirbti kolektyve, panaudojant jo narių geriausius sugebėjimus.

Dabar yra susiformavusi situacija, kai visi daug žino apie beribes laisves ir teises, bet pareigos Tėvynei, visuomenei, šeimai yra kažkur pranykę...

Pradėti reikia nuo savęs - ir ydinga sistema išnyks

Negalime tuo pat metu kurti ir griauti. Reikia atsisakyti dvejopų vertinimo standartų. Laisvė yra gėris tol, kol nekenkia kitiems.

Bet kuri civilizacija yra pasmerkta žlugti, jeigu ji valstybiniu lygiu įtvirtina, kad nukrypimas nuo normos yra norma. Tad atsakykime kiekvienas į klausimą: ar norime tapti istorija ir dar viena žlugusia Romos imperija?

Rinktis tik mums, ir pradėti reikia nuo savęs, o tada pradės keistis ir aplinka. Geras pavyzdys - užkrečiantis, nes tampame laimingi, kai elgiamės vadovaudamiesi sąžine. Iš esmės pozityviems pokyčiams pakaktų kiekvieno iš mūsų atsakingų vartojimo sprendimų priėmimo.

Jeigu nepirktume tų įmonių produkcijos, kurios elgiasi nemoraliai, neatsakingai, išnaudoja darbo jėgą, teršia aplinką, gamina kenksmingus produktus žmonių sveikatai arba gamtai - tai visos jos būtų priverstos keistis arba bankrutuoti.

Tas jau vyksta - tik dar nepakankamais mastais.

Jeigu kiekvienas, priimdamas kasdieninius sprendimus, susijusius su savo pareigų vykdymu, vadovausis aukščiausiais doroviniais principais ir vertybėmis - mūsų pasaulis pasikeis neatpažįstamai.

Akivaizdu ir tai, kad valstybės, kuriose gyvuos tvirti doroviniai pagrindai, bus pranašesnės socialiniu, ekonominiu ir politiniu atžvilgiu ir tai suteiks joms galimybes klestėti bei augti visuotinei gerovei.

Vakarų visuomenei metas pabusti. EPA - Eltos nuotr.