Teisutis Matulevičius: "Draudžiama: važiuot, kvėpuot, sustot"...

Kad neatrodyčiau tuščiažodžiautojas, paminėsiu keletą atvejų, iliustruojančių, kaip mes, vaizdžiai tariant, pasitelkę sunkiąją artileriją šaudome į žvirblius, o ten, kur tikrai reikia didelio kalibro patrankų - mėtomės akmenukais.

Skruzdėlė ant dramblio straublio

Medžius reikia saugoti, tai visų mūsų plaučiai. 

Ir saugome, protestuojame dėl kokio jau amžių nugyvenusio, pavojų žmonėms ir eismui keliančio medelio, piktinamės projektuotojais ne ten nubrėžusiems gatvės liniją, architektais ne taip suplanavusiems pastatą, ar boristais tik ir žiūrinčiais, kaip čia daugiau augalų išrovus ir į jų vietą naujų prisodinus. 

Viskas gerai, jei ne vienas „bet“. 

Kol mes mušamės dėl šaligatvio tiesimui trukdančio medelio, Lietuvoje po benzopjūklais virsta jau ne atskiri medžiai, net ne miškų biržės, bet ištisi miškai. 

Kėsinamasi net į draustinių teritorijas, šimtametes ąžuolų giraites, nuo žemės paviršiaus šluojami ištisi privačių miškų plotai.

Na ir kas? Ogi nieko! 

Išleidę garą dėl statybų darbams ar kelio tiesimui trukdančio medelio mes abejingai žiūrime, kaip Lietuvos reljefas vis labiau panašėja į plinkančio vyruko pakaušį. 

Sutikite, kad logikos čia mažoka: matome skruzdėlę ant dramblio straublio, bet nepastebime paties dramblio.

Miškų kirtimų apimtys išaugo. Asociatyvi Romualdo BALIUTAVIČIAUS nuotr.

Kaimo kapinaičių tyla

Arba vėl! Kiek metų Klaipėdos politikai prieš rinkimus marškinius ant krūtinės plėšosi, kad jei jau juos išrinksite, tai miesto gatvėmis galėsite lėkti be sustojimų? 

Šviesoforai bus suderinti taip, kad važiuodamas 40 kilometrų greičiu visada pataikysi ant žaliojo signalo. 

Ar pataikote? Girdėjau, kad lyg tai Jūrininkų prospekte kažkas panašaus yra, bet man to dar neteko patirti. 

O juk visi dar iš mokyklos laikų žinome, kad automobiliui pradedant judėti į orą išmetama daugiausiai nuodingų medžiagų.

Specialistai teigia, kad nuo kelių iki keliolikos kartų! 

Dabar pamąstykime ir palyginkime žalos kainą – saugomas ir ginamas medis (nesakau, kad jo nereikia saugoti), ir dešimtys tūkstančių automobilių, beprasmiškai dūmijantys priešais raudoną šviesoforo signalą. 

Nesulyginami dalykai! Bet tada sakykite, kodėl niekam tai nerūpi, kokia logika remiasi gamtos sergėtojai aršiai kovojantis už mažmožius, bet nepastebintys artėjančios apokalipsės. 

Neužpykite, bet vienas medis, lyginant su tonomis anglies monoksido, sieros oksido, angliavandenilių, azoto oksido, kasdien nugulančių ant mūsų miestų, tikrai yra du sunkiai sulyginami dydžiai.

Tačiau neteko girdėti, kad kas nors rimtai ir principingai būtų protestavęs prieš, švelniai tariant, miesto tėvų apsileidimą tvarkant automobilių judėjimą Klaipėdos gatvėmis. 

Visokių draudimų, žaliųjų rodyklių nuėmimo ir gražinimo atgal, mokestinių zonų plėtimo, automobilių stovėjimo kainų kėlimo, šiaip smulkių skandalų imituojant audringą veiklą, nors šakėmis kabink. 

Čia mes greiti ir įgudę, o dėl to,kas iš esmės pagerintų ekologinę situaciją mieste – tylu lyg kaimo kapinaitėse. 

Kodėl taip, nežinau, gal kažkam naudinga aktyvių piliečių dėmesį nuo stambių dalykų nukreipti į smulkmenas?

Ir dar! Niekaip negaliu užmiršti už mūsų visų pinigus darytos studijos dėl galimybės mieste turėti tramvajų. 

Pasirodo, nereikia: brangu, nuostolinga, gadins gatves, trukdys kitam transportui, kels triukšmą!

Asociatyvi Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Visai Europai gerai, Klaipėdai – ne! 

Lenkijoje, Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje Klaipėdos dydžio ir didesniems miestams tinka, nes gerina ekologinę situaciją, estetinį vaizdą, mažina triukšmą,vibraciją, eksploatavimo sąnaudas... 

Tiesą sakant, vargu ar rasime patogesnį tramvajų eismui miestą nei Klaipėda. 

Lygus reljefas, ilgos, tiesios gatvės: nutiesk bent vieną liniją nuo pietinės miesto dalies iki Girulių ir didžioji dalis dabar miestą kamuojančių problemų bus išspręsta. 

Deja, liekame prie griozdiškų, iškastiniu kuru varomu autobusų ir toliau dūsaujame dėl prastos ekologinės situacijos.

Auksinės avietės laureatai

Ryte važiavau Jakų žiedu. Tik įsukus į Tilžės gatvę iš karto automobilių kamštis.

Mašinos periodiškai trūkčiodamos lėtai judėjo į priekį. Suskaičiavau 60 stabtelėjimų, paskui pamečiau skaičių. 

Ir taip gerus du kilometrus iki geležinkelio pervažos!

Visa tas, švelniai tariant, bukaprotiškas mašinų linijinis šokis sugalvotas tik tam, kad prieš pervažą pastatytas kelio ženklas „Draudžiama važiuoti nesustojus“. 

Nežinau kas tokią beprasmybę, o tiksliau siaubingą aplinkos teršimą, sugalvojo, bet tas žmogus tikrai vertas „Auksinės avietės“ transporto srityje laureato apdovanojimo! 

Kiek ten tuščiai trūkčiojantys automobiliai išmeta kenksmingų medžiagų, sunku suskaičiuoti. 

Svarbu ne tik tai, juk bet kuriam sveikam protui turėtų būti aišku, kad visiems, ir žmonėms ir gamtai, tik geriau, jei eismą toje pervažoje reguliuotų kitos įstatymų ir taisyklių nedraudžiamos priemonės, pvz. šlagbaumas arba šviesoforas.

Tada autotransporto eismas sustotų tik atvažiuojant traukiniui ir nuo to būtų geriau gamtai, žmonėms ir vairuotojų nervams. 

Tačiau kur tau!

Dabar, kai pervežimai geležinkeliu stipriai sumažėjo, o ir taip jie nebuvo labai intensyvūs, toks judėjimo per pervažą reguliavimas yra paprasčiausias žmonių ir gamtos nuodijimas. 

Deja, tiems, nuo kurių priklauso šitokie „epochiniai“ sprendimai, ramiai snaudžia ir, ko gero, laiko save dideliais kovotojais už saugų eismą ir sveiką aplinką.

Paklausinėjau pažįstamų kasdien vykstančių į miestą Tilžės gatve. 

Pasirodo, tai kasdienis ritualas atliekamas du kartus: vieną kartą tūpčiojama vykstant ryte į darbą, kitą – važiuojant iš darbo namo.

Taip sakant, gamtos ir visų mūsų sveikatos labui!

Visoje šitoje istorijoje keista ir tai, kad kitoje vietoje, Rimkų geležinkelio pervažoje, kur intensyvesnis traukinių judėjimas, jokio reikalaujančio stabtelėti ženklo nėra. 

Vairuotojai pasikliauja šviesoforo signalais ir savo dėmesiu. Ir nieko neatsitinka. Keista, ar ne?

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį VE.lt neatsako.