Švedijos Riksdago rinkimų rezultatai: kas laimėjo, ir kas naujo?

Priekyje su 30% balsų pirmauja Socialdemokratų Darbo partija su ligšioline premjere Magdalena Andersson, o jai iš paskos seka Ulfas Kristerssonas su Moderatų partija (19%), ir net 20% balsų surinkęs Jimmie Åkessonas, su savo kontroversiškai vertinamais Švedijos Demokratais. Ir nors didžiąją amžiaus dalį šalį valdę socialdemokratai, palyginus su 2018 metų rinkimais, pagerino savo padėtį ir už juos balsavo daugiau rinkėjų, tačiau Švedijoje dažniausiai valdo kairiosios arba dešiniosios koalicijos.

Šį kartą laimėjo dešiniųjų partijų koalicija. Ligšiolinė Švedijos premjerė Magdalena Andersson  paskelbė, kad atsistatydina, ir naujos vyriausybės formavimo iniciatyva yra perleidžiama Moderatų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui.

Tačiau, kaip spėja apžvalgininkai, odiozinei Švedijos Demokratų partijai, matyt, nebus siūlomi ministrų postai būsimoje vyriausybėje. Panašu, kad Švedijos vyriausybė, kaip buvo nutikę ir po 2018 metų Riksdago rinkimų, bus formuojama ilgai.

Aktyviai segregacijos, išsiskiriančių visuomenės grupių vengianti, konsensuso kultūra pagrįsta Švedijos visuomenė “atsidūrė kampe”, ir bus priversta priiminėti griežtus sprendimus bei keistis ir adaptuotis prie dabartinės realybės, kurioje yra prieitas liepto galas: tokių nusikalstamumo skaičių, kokie vyrauja dabar, nėra šalyje buvę.

Dabar Švedijoje padėtis tokia, kad prieš išeidamas į kiemą, apsidairai, ar netyko lauke gaujų atstovai su šaunamaisiais ginklais: vien šiais metais pasišaudymo ir pasigaudymo statistika yra išaugusi 75 %, ir dabar šaunamieji ginklai naudojami ne kartą-kitą per mėnesį, kaip anksčiau, o stabiliai po kelis kartus per savaitę. Stokholme šūviai reguliariai aidi jau ne tik miesto pakraščiuose, bet grėsmingai ir sistemingai artėja link centro.

Dieną prieš rinkimus dar nuo popietės ilgos eilės formavosi prie išankstinio balsavimo palapinių, išmėtytų visur po Stokholmo centrą ten, kur anksčiau buvo skubiai suręsti COVIDo-19 vakcinavimo centrai, o apogėjų pasiekė sekmadienį, rinkimų dieną.

Tiesa, balsavimas vyko ramiai, bet dėl naujai priimto sprendimo, kad rinkėjas privalo pasiimti partijos, už kurią balsuos lapuką už širmos, anonimiškai, gerokai apsunkino ir prailgino visą procesą - švedai neturi tokių lapų  su partijų sąrašais, kokie būna Lietuvoje.

Vietoje to būna atspausdinti partijų lapukai (žr. nuotrauką) ir rinkėjas, atvykęs į vietą, iš pradžių eina už širmos pasiimti lapukų, vėliau už kitos širmos įdeda lapuką į voką ir, galiausiai, patenka pas rinkimų darbuotojus, kurie, patikrinę rinkėjo ID, pažymi jo balsavimą sąraše ir patys įmeta vokus į urnas.

Šitie žingsniai, kaip ir faktas, kad rinkėjai į balsavimo salę įleidžiami tik po vieną, gerokai vilkina procesą. Įdomu tai, kad Švedijoje nėra draudžiama agituoti rinkimų dieną: visų partijų atstovai laisvi  agituoti net ir tą pačią rinkimų dieną, todėl miesto centre galima regėti kiekvienos partijos nedidukes šventes su muzika, balionais, saldainiais, atrakcijomis vaikams.

Einant į balsavietę, stoviniuoja partijų verbuotojai, kas greičiausiai glumina silpnanervius, pilnai neapsisprendusius rinkėjus, arba neturinčius tvirtos nuomonės, ir tokiu būdu jų sprendimas gali būti pakeistas paskutinę minutę, kas yra gerai partijai, bet nebūtinai gerai rinkėjams.

Kol šeštadienį beagituodama balsuoti Magdalena Andersson lankėsi viename prastai pagarsėjusių Stokholmo rajonų Rinkeby (miesto pakraštyje esantis rajonas yra tapęs inkubaciniu katilu kriminalinėms gaujoms ir mažiausiai išsilavinusiai miesto gyventojų daliai, kurią krečia bedarbystė, nusikalstamumas, narkotikų vartojimas ir elementari dezintegracija bei švedų kalbos nemokėjimas), mažo ūgio lieknas Ulfas Kristerssonas šturmavo prestižinio Stokholmo rajono Östermalmo minią.

Švedijos Demokratai vertinami prieštaringai todėl, kad jie greičiausiai ketina aukštyn galva apversti dalykus švediškoje politikoje taip aktyviai, kaip kad plaktuvas iki glitnios masės sumala vaisius arba uogas: šalis, kurios ketvirtadalį gyventojų sudaro ne švedų tautybės gyventojai, yra stipriai supriešinta.

Tarp kai kurių pažįstamų švedų šiandien – nepasitenkinimas, panašu, kad Švedijos Demokratai kai kuriems yra tapę rasizmo sinonimu. Akivaizdu, kad Švedijos Demokratai yra ryški antiimigracinė partija, kurios iškilimas žymi Švedijos politikos pasaulio radikalizaciją.

Tačiau patys Švedijos Demokratai ir už juos balsavę taip nemano – Jimmie Åkessonas teigia, kad Švedija prie socialdemokratų ”judėjo ne ta linkme”. Ir atėjo laikas, pagal Švedijos Demokratus, atstatyti saugumą, gerovę bei socialinę sanglaudą. “Švedija – pirmiausia”, - teigia Jimmie Åkessonas.

Įdomu, kad Demokratų partijai antrina ir Moderatų pirmininkas bei potencialus premjeras naujoje vyriausybėje - Ulfas Kristerssonas, kuris teigia, kad “dabar sulauksime šalyje tvarkos”.

Galutiniai balsų paskaičiavimai parodė, kad dešiniųjų partijų koalicija, į kurią įeina Moderatai, Švedijos Demokratai, Krikščionys demokratai ir Liberalai gavo 49,6 proc. balsų, o kairysis blokas, kuriame svarbiausias pozicijas turi Socialdemokratų Darbo partija, beveik procentu mažiau – 48,9 proc. Riksdago vietomis pasiskirstoma taip: 176 vietos iš 349 vietų tenka dešiniosios koalicijos atstovams, ir 173 vietos tenka naujai opozicijai - kairiajai koalicijai, į kurią, be Socialdemokratų, įeina dar Kairiosios partijos (buvusių eurokomunistų), Žaliųjų ir Centro partijų atstovai.

1 lentelė. 2018 metų Riksdago rinkimų rezultatai (sudaryta autorių)

2 lentelė. 2022 metų Riksdago rinkimų rezultatai (sudaryta autorių)