Siūlomi pokyčiai „Pabandom iš naujo!” „Eurovizijos“ atrankose

Tačiau vienas dalykas vis dar liko užstrigęs iš tų laikų - balsavimo sistema bei rezultatų skelbimas, komisijos viršus prieš žiūrovus lygiųjų atvėju bei komentarai. Lietuvos Eurovizijos bendruomenės nariai kartu sudarė sąrašą siūlomų pokyčių, kurie daugelio nuomonę padarytų “Pabandom iš naujo” daug patrauklesne atranka atlikėjams kurie galbūt svarstė dalyvauti joje, taip pat žiūrovams būtų daugiau intrigos, o bendra dainų kokybė tikrai turėtų pakilti.

Štai mūsų siūlomi pokyčiai:

1. Neskelbti balsavimo rezultatų per atrankines laidas / pusfinalius (o dar geriau atrankinių laidų išviso atsisakyti ), tam kad išliktų intriga, ir nežinotume kas užėmė kokią vietą prieš finalą ir neturėtume išankstinių favoritų. Toks principas taikomas daugelyje Europos šalių atrankose, ir pačioje didžiojoje Eurovizijoje.

2. Rezultatus skaičiuoti pagal tokį formatą kaip didžiojoje Eurovizijoje ir neversti jų “euroviziniais balais”. Pvz jei yra 8 komisijos nariai ir 10 finalo dalyvių, komisija išviso turi po 58 taškus (1+2+3+4+5+6+7+8+10+12) , tad 522 taškai, kuriuos išdalintų atlikėjams. (taškų skirtumas keičiasi pagal dalyvių bei komisijos narių skaičių finale).

3. Žiūrovų balsai būtų atitinkamai procentaliai paversti į tokią pačią sumą taškų kokią davė komisija (pvz 522). Komisijos rezultatai būtų paskelbti pirmi, o tada einant nuo paskutinės vietos komisijos balsavime būtų paskelbta kiek žiūrovų balsų surinko kiekvienas atlikėjas. Žiūrovų balsavimo rezultatus skelbti interaktyvioje lentelėje, kurioje pagal gautą taškų skaičių atlikėjai keistųsi vietomis lentelėje. Būtent tokia sistema naudojama daugelyje atrankų

4. Jei nenorima atskleisti kaip asmeniškai balsus paskirstė komisijos nariai, finale galima skelbti susumuotus komisijos balus, o vėliau, kaip šiemet ir buvo padaryta, išleisti atskirų narių balsų lentelę neatskleidžiant jų tapatybę.

5. Lygiųjų atvėju suteikti sprendimo teisę žiūrovams (puikus pavyzdys 2021, kai Gebrasy būtų laimėjęs jei būtų laimėjęs komisijos balsavimą, nors The Roop surinko 12 kartų daugiau žiūrovų balsų. Tokia proporcija daro komisijos balsavimo įtaka žymiai didesnę nei žiūrovų ). Norime priminti, jog nuo 2023 metų, didžiosios Eurovizijos pusfinaliuose balsuoja tik žiūrovai.

6. Kai buvo pakeistas PIN formatas 2020 metais, vienas iš žadėtų pokyčių buvo užsienio komisijos sugrąžinimas, tačiau tai niekada neįvyko. Užsienio komisija neturėtų jokių ryšių su dalyviais, ir galėtų objektyviau įvertinti dainas. Lietuvos ir užsienio komisijos galėtų pasidalinti 50% vertinimo tarpusavyje, o 50% liktų žiūrovams. Tačiau norėtųsi kokybiškos užsienio komisijos, o ne tokios kokia buvo kuri egzistavo senesniais laikais.

7. Panaikinti komisijos komentarus apie pasirodymus ir dalyvius. Ne vienas dalyvis ar potencialus dalyvis yra sakę, jog nenori, kad juos vertintų žmonės su kuriais tenka dirbti ar koncertuoti kartu. Šis dalykas neabejotinai atbaido nemažai garsesnių atlikėjų, kurie galbūt norėtų pabandyti laimę atrankoje. Taip pat komisijos komentarai nepasibaigus žiūrovų balsavimui formuoja jų nuomonę, tad komisijos įtaka rezultatui dar labiau išauga. Tai, kad komisija pasirodymų nekomentuoja, nurodyta ir atrankos taisyklėse (28 punktas), tad organizatoriams tiesiog reikėtų vykdyti tai, ką jie patys yra nurodę.

8. Padaryti dviejų turų formatą, kuriame per antranką dalyviai pasirodytų maksimaliai du kartus - pusfinalyje ir finale. Didžiojoje Eurovizijoje pats principas yra pirmas įspūdis, o kai atrankos žiūrovai tuos pačius pasirodymus mato po 3 kartus, šitas pirmojo įspūdžio principas yra prarandamas, dalyviai turi atranką pradėti "pasilikę rezervo", nes kitu atveju komisija pradeda spausti juos kituose etapuose, esą pasirodymas nepasikeitė ir "reiktų dar kažko prigalvoti".

Tai lemia atvejus, kai laimi ne geriausią pirmą įspūdį turinti daina, pasirodymai pabosta, žmonės prie jų pripranta.

Šiais metais atranka galėjo taip pat trukti 5 savaites, tačiau vietoj 2 atrankinių laidų, 2 pusfinalių ir finalo būtų prasmingiau daryti 4 pusfinalius ir finalą.