Šeimos daktaras. (Ne tas, o kitas)

Bet, kai gydo, gydo gerai. Ir dar orus teisingai atspėja. Ir, sako, dujų nuotėkį bei besiartinančius žemės drebėjimus pajaučia anksčiau už kitus. Ir yra gerai įvaldęs energetikos reguliavimą: geba taikyti susipykusius. Kiti talentai: spauda nuolat kala apie mūsų namuose esančius ir sveikatai kenkiančius elektrinius ar elektroninius prietaisus. Bet mes pamokymų neimame galvon: girdi, iki šiol nepakenkė, tai ir toliau nepakenks. Kodėl nepakenkė? Todėl, kad šitas – Kitas Šeimos Daktaras – visą blogąją energiją sutraukia į save. Tarsi dulkių siurblys. Per minutę kitą jis ją neutralizuoja ir... vėl paleidžia į eterį. Gerasis transformatorius. Tikrasis Daktaras: jūsų namų Katinas.

  Istorija jo turtinga ir tūkstančiais metų skaičiuojama. Bet apsiribosiu vos vienu faktu: 1860-aisiais Chasano kapavietėje Egipte rasta 180 tūkstančių kačių kapelių. Kiekvienas (!) išpuoštas auksu, sidabru ir brangakmeniais. Buvo mylimos gyvos, todėl ir po mirties pagarbintos. Nes buvo už ką.

  Netikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų lūpas ir toliau tepuošia šypsena. Tebūna jie autoriui atlaidūs. Bet žinau, kad rasis ir galvomis linksinčių bei asmeniniais pavyzdžiais legendas patvirtinančių. O iš Šiaulių tikiuosi net grasinimų sulaukti. Bet nebijau: visos kovos – tiesos vardan. Todėl ne nuo kokio Egipto ar Meksikos pradedu, o nuo Šiaulių.

  2021-aisiais garsiai ir nesmagiai nuskambėjo to miesto ligoninė: ne tik dėl iš darbovietės bėgančių daktarų, bet ir dėl mobingo (niekas iki šiol priežasties neužginčijo) iš gyvenimo pasitraukusios medikės. Nesmagybes žurnalistai aprašinėjo kankinamai ilgai. Dabar, situacijai pakitus, jos turėtų būti pamirštos. Deja. Prisiminti privertė iki šiol negretinti faktai: prieš pat minėtus įvykius, 2020-ųjų pabaigoje, ligoninės teritorijoje po žeme buvo palaidota beglobė katė ir jos kačiukai. Prie blogosios idėjos, sako, ir medikai prisidėjo. Ir – nors paskui jie spaudoje ginčijosi bei nekaltybę įrodinėjo – žurnalistai vėl parašė: „Senų vamzdynų duobė, kurioje gyveno benamė šeimynėlė, buvo aklinai užpurkšta makroflekso putomis...“

  Karma apsisuko. Sugrįžo. Ir čia tegalim prisiminti istoriją – tuos laikus, kai už katės kankinimą ir Egipte, ir Graikijoje, ir dar kažkur buvo baudžiama mirties bausme.

O dabar turiu priminti geresnes naujienas ir pranešti tiems, kurie patikės, ką katės gydo.

  Eksperimentais įrodyta: vien buvimas šalia jų mums mažina kraujo spaudimą ir reguliuoja cholesterolį. Širdies priepuolio rizika krinta 30 procentų. Jų murkimas ne tik padeda įveikti stresą, bet gydo ir kaulų lūžius bei artritą. Ištyrus infarkto ir insulto rizikos grupes, nustatyta: šios bėdos tarp laikančiųjų kates – 40 procentų retesnės. Vieni tuo tiki, kiti – niekaip. Rekomendacija skeptikams: paskaitykite apie statinį elektros krūvį, kuris randasi katę paglosčius. Triboelektrinis efektas nuo sąlyčio su katės vilna – tikrai geriau nei fizioterapijos aparatas poliklinikoje. Ne tik stimuliuoja, bet dar ir mikrobus užmuša. O jei nepadėjo, vadinasi, ne tą katę, ne tą dieną pasirinkote. Tad ką turėtumėte žinoti?

  Kailio ilgis. Geriausios neurologės – ilgaplaukės. Vidutinio ilgio plaukų katės „specializuojasi“ kardiologijoje. Trumpaplaukės geriausiai jaučia skrandžio, kepenų, inkstų sutrikimus.

Miego vieta. Pasirinkusios nakties guolį šalia jūsų kojų rodo, kad bėdų su sveikata neturite, bet, jei katytė įsitaiso arčiau galvos, pasitikrinkite dėl hipertenzijos. Jei negaluojate, katės rinksis guolį arčiau skaudamos vietos. (Ją rodo temperatūra).

  Gydomosios savybės priklauso ir nuo kailio spalvos. Vieni stipriausių „daktarų“ – balti katinai (labiau – katės). „Baltukai“ geriausiai padeda ir santarvę namie išlaikyti. Persiko spalvos įnamiai – tikri finansinės laimės kalviai. Turi gerųjų savybių ir paprastosios „rainutės“: būtent jos neša namams ramybę, o šeimos nariams meilę. Sėkmingos (o ne priešingai!) yra juodos katės: tai – talismanas, saugantis šeimininkų ramybę ir aiškų protą, ginantis nuo „blogos akies“. Ir trispalvės: tai – laimė, sveikata ir turtas. (Tik 1 iš 10 tūkst. trispalvių katinų – patinas. Likusios „mergaitės“).

  Ir, žinoma, nieko naujo jums nepranešim apie kačių murkimą. Šitas jų veiksmas – metų metais tirtas ir... niekuomet neišaiškintas. Suprasta tik tai, kad jų skleidžiami decibelai (ypač dažnis nuo 24 iki 44 hercų) padeda atgauti jėgas ne tik mums, bet ir pačiam katinui. Todėl dabar – vėl apie liūdnesniąją patirtį.

Kuomet katė gyvena sąlygotoje laisvėje, numirti išeina nežinia kur. Bet dažna šiuolaikinė tokios laisvės neturi. Ir todėl mūsų feisbukai vis pilnesni verksmų bei padejavimų apie netektis. Praradimai, žinoma, skaudūs, nes išeina ilgametis šeimos narys. Bet retas žino, kad kas antra trečia tokia netektis yra... dovana jums. Taip! Iš meilės ir prisirišimo (nors šuniško nusižeminimo katės mums ir nerodo) šitas iki galo žmonių neperprastas, tačiau kiekvieną ligonį gydyti bandantis gyvūnėlis kartais persistengia: perima mūsų ligas ir pats jomis sunkiai suserga. Todėl Vilniuje, kurį nūnai yra apėmusi paminklomanija, tikrai galėtų būti pamąstyta apie dar vieną meilės ir ištikimybės paminklą.

  Parašęs tai, suvokiau, kokia ydinga ši mintis. Tad vietoj jos siūlau kitą mąstymo vingį: jei jau patyrėte tą atsisveikinimą, nesigraužkit, o dėkokite. Paminklą pastatykit atminty. Nes visai gali būti – pavyzdžių tikrai rasite – kad jūsų katinas iškeliavo, gelbėdamas jus. Sau prisiėmė ligą. Arba kitokį jūsų nuopuolį. Ir išsinešė jį vaivorykštės tilto link...

  Ir dar. Katės suserga, kuomet negeba įveikti neigiamos šeimininko ar aplinkos energijos. Bet tai – pataisomi dalykai: jie priklauso nuo gyvūno šeimininko santykio su juo. Todėl dabar – vėl gana banalus, nedvasingas ir vėl tik procentais išreikštas Berlyno gerontologijos instituto skaičiukas: kačių šeimininkai gyveno 10,3 metų ilgiau nei jų neturintys. Tirti 3 tūkst. garbingo amžiaus gyventojų. Su šunų savininkais nelyginta ir nekoreliuota.

  Prirašėm čia ne tik apie katės galias, bet ir apie negalavimus. Bet jūs gi žinote: net mirtis kačių neįveikia. Nes jos turi ne vieną gyvenimą. V.Šekspyras tai aprašė dar 1597-aisiais („Romeo ir Džiuljeta“. Girdi, gyvena devyniskart). Bet ispanų padavimai sako, kad septyniskart. O arabai ir turkai tvirtina: gyvena šešis kartus. Nepulsime ginčytis, kurie teisūs, o kurie ne, geriau pasakysim, ką žinome iš lietuviškosios tautologijos: tris gyvenimus katė žaidžia, dar tris vaikšto ten, kur nori, o dar tris gyvena su mumis.

Tiesa, prieš darydami galutines išvadas, dar sužinokite, kas gi ta... tautologija.