Seimas pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į Europos Komisiją. 10 didžiausių jo nuodėmių

„Mes visi esame Lietuvos atstovai, nepaisant to, kur dirbame. Ir kartu kuriame Lietuvą, bet turime atsiminti, kad kartu kuriame ir Europos Sąjungą. 

Ir kurdami Europos Sąjungą mes kartu kuriame ir Lietuvą“, – posėdžio metu sakė A. Kubilius.

„Aš matau, kad mes tikrai daug galime padėti Europai semdamiesi iš savo patirties, iš savo sugebėdami ir nebijodami tai atiduoti Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.

Seimo narys Artūras Skardžius ta proga primena 10 „geriausių" šio politiko darbų.

Įdomu, kad A.Skardžius iš pirmojo A.Kubiliaus premjeravimo laikotarpio išskyrė tik vieną jo nuodėmę: „1999 metais „Mažeikių naftos" padovanojimas bendrovei „Williams". 

JAV kompanija „Williams", 1999 metais atėjusi į Lietuvos naftos perdirbimo sektorių kaip strateginis investuotojas, 2002-10-10 ją pardavė Rusijos kompanijai „Yukos". 

„Williams" dirbo nuostolingai: 2001 m bendrovė patyrė 277,2 mln. litų, o 2000-aisiais - 179,1 mln. litų nuostolių. Kompensacijos iš nacionalinio biudžeto".

O štai 9 „darbelius" A.Skardžius išskiria iš 2008-2012 m. laikotarpio - diržų veržimo meto:

* Likviduojamas „Leo LT" (likvidatorius - Rokas Masiulis). Jo pagrindu kuriama Visagino AE. „Leo LT" išmokama 650 mln. litų - 200 mln. Eur per krizę. 

Fiasko patyrė Visagino AE projektas, kuriam buvo ištaškyta beveik 130 mln. litų (40 mln. eurų), bet bent jau konservatoriai milijonais finansavo 2012 m. Seimo rinkimus. Faktas, kurį tyrė prokurorai.

* 2008 metų spalio 13 dieną Ūkio ministerija ir „Achema" pasirašė bendrovės „Gamtinių dujų terminalas" steigimo sutartį, pagal kurią 80 proc. šios bendrovės akcijų turėjo valdyti valstybė, 20 proc. - „Achema". 

Naujos sudėties Seimas į pirmąjį posėdį susirinko 2008-ųjų lapkričio 17 dieną, o jau lapkričio 18-ąją STT atliko dokumentų poėmius naujai įsteigtoje „Gamtinių dujų terminalo" bendrovėje, „Achemoje" ir Ūkio ministerijoje. 

Tačiau 2014-ųjų gegužę viskas pasikeitė. Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių instancijų sprendimus ir visiškai išteisino penkerius metus po teismus tampytus buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus. 

„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo", - konstatavo Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje.

* „Klaipėdos naftos" ir bendrovės „Hoegh LNG Ltd" 2012 m. kovo 2 dienos sutartis dėl suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu - FSRU - įsigijimo. 

Visa laivo nuomos kaina pagal 2012 metais pasirašytą sutartį turėjo siekti beveik 69 mln. JAV dolerių per metus. 

Tai reiškia, kad per visą 10 metų sutarties laikotarpį „Klaipėdos nafta" įsipareigojo sumokėti apie 690 mln. JAV dolerių. 2011-2012 metais „Klaipėdos nafta" sudarė nemažai didelės vertės sutarčių dėl konsultacinių, teisinių ir auditorių paslaugų teikimo. Bendra jų vertė viršijo 52 mln. litų. -15 mln. eurų.

* SGD būtinasis kiekis, kuris nėra būtinas, SGD terminalui užsitikrinęs srautus ilgalaikėmis sutartimis. Permokėta 200 mln. eurų. 

Aprašas buvo patvirtintas 2012 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimu. Šiuo aprašu UAB „Litgas" vadovavosi vykdydama suskystintų dujų pirkimą. 

Jau po Seimo rinkimų laikinoji Vyriausybė skuba „sukalti" neatšaukiamus riboženklius. 2024 metais VERT pateikti duomenys rodo, kad per visą 10 metų sutarties galiojimo laikotarpį iš viso buvo nupirkta maždaug 3,6 mlrd. kubinių metrų brangių dujų. Permokėta 200 mln. eurų.

* Nuoma baigėsi - laivo išlaikymo kaštai didėja. 2025 metais terminalo išlaikymo kaina sieks 59,6 mln. eurų be PVM, tai yra, bus beveik 0,5 mln. eurų didesnė nei 2024 m. VERT skaičiavimais, 2015-2024 metais SGD terminalą valdančios „Klaipėdos naftos" patirtų faktinių SGD veiklos sąnaudų bendra suma, kurią vartotojai turėjo sumokėti, siekė beveik 662 mln. eurų. 

Dar apie 200 mln. eurų, VERT duomenimis, 2014-2024 buvo skirta kompensuoti nuostolius, patiriamus dėl ypač nenaudingos Lietuvai sutarties su „Statoil" (dabartine „Equinor"), kuri numatė vadinamą būtinojo dujų kiekio tiekimą SGD terminalui. 

Taigi, turime jau mažiausiai 890 mln. eurų, neskaičiuojant PVM. Visos šios paskolos, žinoma, kartu su palūkanomis, yra įtraukiamos į ateities SGD terminalo išlaikymo kaštus. Kaip jau minėta, jie 2025 metais sieks 59,6 mln. eurų. 

Labai tikėtina, jog jų dydis išliks panašus iki pat 2044 metų, kol bus grąžintos visos paskolos. Taigi, per ateinančius 20 metų SGD terminalui išlaikyti visi Lietuvos vartotojai turės atseikėti dar beveik 1,2 mlrd. eurų. Tokiu būdu SGD terminalas Lietuvai per 30 metų, remiantis vien viešai VERT pateikiama informacija, turėtų viršyti 2 mlrd. eurų. 

Daug tai ar mažai, spręskite patys. Palyginimui, galima pasakyti, jog už tokią sumą buvo galima įsigyti ir laivą „Independance", ir dar du „Mistral" tipo karinius laivus.

* Skolinosi 7 mlrd. eurų - permokėjo 2 mlrd. eurų. A.Kubiliaus Vyriausybė, kurioje tuo metu finansų ministrės pareigas ėjo Ingrida Šimonytė, nenorėdama „impotencijos" demonstruoti, pasirinko skolintis tarptautinėse finansų rinkose už palūkanas, kartais siekusias ir 10 proc., kai TVF siūlė paskolas su 2-3,5 proc. palūkanomis. 

Beje, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-2020 metais atlikęs parlamentinį 2009-2010 metų finansinės krizės tyrimą, nustatė, kad 2009-2012 metais priimti sprendimai skolintis valstybės vardu finansų rinkose ir iš komercinių bankų su labai aukštomis palūkanomis galėjo pažeisti viešąjį interesą, nes, nepriėmus geriausių įmanomų finansinių sprendimų, valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta apie 2,1 mlrd. eurų dydžio žala.

* Projektas „suk į dešinę" - Astravo AE istorija (įslaptinti susitikimų dokumentai): prarastas lemtingas laikas, kada galima buvo dar stabdyti Astravo AE.

* IAE uždarymas ir jo finansavimas, „Nukem" istorija - 73 mln. eurų vertės sutartys.

* Nupirko daugiausiai dujų iš "Gazprom" - Elektrėnuose gamino elektrą triskart brangiau.