Prof. Povilas Gylys: Karas - ar Gazpromas įveiks ES ir Ukrainą?

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų ir mūsų medijose keliamas triukšmas dėl galimo Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą.

Įdėmiai stebėdamas situaciją esu linkęs daryti kiek kitokią išvadą - karinis konfliktas tarp Ukrainos ir RF gali kilti tik tada, jei rimti kariniai susidūrimai prasidėtų Donbase.

Tuomet visuomeninės nuomonės Rusijoje banga - „Negalim palikti bėdoje Donbase gyvenenčių brolių rusų" - verstų RF Rytų Ukrainoje panaudoti visą savo prie Ukrainos sutelktą ir atokiau esančią karinę jėgą. Kol kas tas scenarijus mažai tikėtinas. Nebent, visgi, Donbase suliepsnotų galingas karo gaisras...

Esant kariniu požiūriu ramesnei situacijai, Rusija ir toliau loštų „ilgąją" ir lauktų, kol spontaniškas, savaiminis padėties blogėjimas radikaliai keistų politinę situaciją Ukrainoje.

O ta situacija darosi vis labiau dramatiška - jei žiema bus atšiauri, žmonės šals, stos gamyba, augs kainos, nepasitenkinimas valdžia didės, politinė įtampa augs. Tuomet Ukrainos politinėje arenoje įmanomi bent keli drastiški scenarijai...

Šioje hibridinio karo situacijoje pagrindiniu ginklu tampa ne tankai ar aviacija, bet dujos, anglis, elektros energija. Visų jų Ukrainoje didelis stygius. Ir kol kas ši šalis atsisako šių išteklių tiekimo iš Rytų.

O iš Vakarų pagalba negali ateiti, nes ir ten energetiniame ūkyje šiuo metu didelė sumaištis.

Tai galima paaiškinti keliomis priežastimis. Pirmiausia, ir apie tai beveik nieks nekalba, ES nesugebėjo suformuoti vieningos politikos perkant dujas iš Rusijos. Nors tie pirkimai sudaro nuo 40 iki 50 proc. nuo viso ES perkamo dujų kiekio.

Jei Briuselis veiktų visų į ES įeinančių šalių vardu, ji turėtų didesnę rinkos galią ir, tuo pačiu, galėtų išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas. Taip pat ir kainą.

O ta kaina šiuo metu yra pasiekusi kosmines aukštumas- 2200-2300 dolerių už 1000 kubinių metrų . Nors dar prie porą metų už tą patį kiekį dujų buvo mokama apie 100 dolerių. O kartais ir mažiau. Kaip kitaip, jei ne kosminiu, pavadinti kainų šuolį daugiau nei 20 kartų.

Antra, nors tai susiję su pirmu, iš Briuselio Europos sąjungą valdantys yra liberalai. O visų šalių ir visų partijų liberalai yra rinkos fundamentalistai ir TIKI rinka, nematomia ranka.

Jie tiki, kad laisvoji rinka daro stebuklus- spontaniškai sprendžia visas problemas. Todėl eurokratai atsisako ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų pagal sutartines kainas ir skatina prekybą dujomis dujų biržose pagal duoto momento, nematomos rinkos rankos diktuojamas kainas.

Tačiau tarptautinė dujų rinka nėra ir negali būti laisva. Joje apstu monopolinių, oligopolinių efektų, o taip pat tarptautinės politikos.

Rusija yra tarptautinės dujų oligopolijos dalis- ji kartais tiekia net pusę ES reikalingų dujų. Be to, ji, neabejotinai, suvokia galimybę dujas panaudoti savo politinei įtakai realizuoti.

Šiuo metu savo įsipareigojimus tiekti dujas pagal galiojančius kontraktus RF vykdo daugiausia per Juodosios ir Baltijos jūrų dugnu nutiestus dujotiekius.

Dujų tranzitas per Ukrainą ir Lenkiją yra praktiškai nutrauktas ir papildomi, virškontraktiniai dujų tiekimai į Vakarus beveik nevykdomi.

O tai kelia „žieminę" paniką dujų biržose, kur vykdoma einamoji, spotinė prekyba šiuo ištekliumi.

Nes Europoje- žiema, o ir atsargos dujų saugyklose yra kaip niekad mažos- tesiekia 60 proc. saugyklų potencialo (tai maždaug 20 proc. mažiau nei įprasta).

Pasekmė- neregėtos dujų kainos biržose. Ir tai yra smugis ne tik namų ūkiams, bet ir pramonei bei visai ES makroekonomikai -BVP dinamikai, užimtumui, infliacijai ir t.t.

Mąslus skaitytojas iš karto suvoks- hibridinio karo sąlygomis Gazpromas su jo dujomis, ko gero, yra stipresnis ginklas RF ir ES kare nei tankų ar aviacijos formuotės. Įdomu tai, kad apie šį, energetinį, hibridinio karo frontą, bent jau pas mus, praktiškai nekalbama. Lyg jis neegzistuotų.

Priklausau mažumai, kuri linkusi manyti, kad šią žiemą kaip tik šiame fronte gali paaiškėti jei ne laimėtojas, tai bent realus geopolitinių galių santykis. Pirmiausia Ukrainoje.