Klimato kaita

Prisitaikymo prie klimato kaitos planas: didžiausias dėmesys Klaipėdai

(6)

Klimatologai teigia, jog 2023-ieji buvo šilčiausi pasaulyje per daugiau nei 100 tūkst. metų. O labiausiai per pastaruosius dešimtmečius šylantis žemynas, pasirodo, ne Afrika, ne Australija, bet Europa. 

Kiekvienais metais vien ES dėl klimato šilimo patiria daugiau nei 12 milijardų eurų nuostolių. 

O ateityje, jei nepavyks apsaugoti Europos pakrančių nuo vis dažnėjančių apsėmimų, šis žemynas patirs per metus vieno trilijono eurų žalą. Tad ką daryti, kad per daug neįkaistume?

Vyriausybė turi planą

Vyriausybė paruošė Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kurį kartu su Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu dar turi aptarti visuomenė. 

Aišku, kiek besistengtume, klimato kaitą galima tik šiek tiek pristabdyti ar prie jos laiku prisitaikyti.

Plane pateikiamos mokslininkų prognozės, koks bus Lietuvos klimatas 2071-2100 metais. 

Dabartinė metinė Lietuvos temperatūra yra 7,3 laipsniai Celsijaus, o 2071-2100 m. jau gali siekti 8,5-10,1 laipsnius. 

Sausį, kurio metu dar turime vidutinį minusinį 3,1 laipsnio šaltį, ateityje galime sulaukti net pliusinės 1,3 laipsnio temperatūros. 

Dienų su sniego danga skaičius sumažės nuo 54 dienų iki 8 dienų. 

Šiltuoju metų laikotarpiu Lietuvoje karščio bangos vidutiniškai tęsiasi 2,1 dienos, o ateityje tęsis vidutiniškai savaitę. 

Dėl gaisrų pavojingų dienų skaičius dabar vidutiniškai yra 13,4 dienos, o ateityje iki 18,4 dienos. 

Tiesa, bus daugiau apsiniaukusių dienų. Dabar saulė Lietuvoje spindi 1854 val., o ateityje - 1751 val.

Kai kurie klimato pokyčiai Lietuvoje bus nežymūs. 

Dabar be kritulių per metus turime 193 dienas, o ateityje - 190 dienų. 

Faktiškai nesikeis ir vidutinis vėjo greitis, liks 3 metrai per sekundę. Tačiau šiek tiek padaugės audringų dienų (nuo 19,9 iki 21). 

O šit augalų vegetacijos trukmė pasikeis gerokai. Dabar Lietuvoje augalų vegetacijos sezonas tęsiasi 206 dienas, o ateityje - iki 243-ijų dienų. 

Mokslininkai turės pasiūlyti klimato pokyčiams atsparesnius augalus, formuoti atsparesnius medynus ir t.t.

Kuo daugiau fontanų ir medžių

Kadangi klimatas šils, teks daugiau išeikvoti energijos vėsinimuisi. 

Be to, jei Lietuvoje vidutinis vėjo greitis nedidės, o oras šils, dėl oro per menko judėjimo didės atmosferos užterštumas, miestų smogai. 

Vėsinantis teks drėkinti miestų gatves, apipurkšti žaliuosius plotus, įrenginėti fontanus, labiau apželdinti miestus, kad žmonės turėtų kur pasislėpti nuo spiginančios saulės.

Nustatyta, jog į klimato kaitą jautriausiai reaguoja žmonių sveikata, žemės ūkis, miškininkystė (gaisrų pavojus, nyksta spygliuočiai ir t.t.). 

Taip pat kenčia energetika, pradedant nuo to, jog dažniau kylančios audros, škvalai nutraukia elektros tinklus. 

Kenčia ir vandens ištekliai. 

Šylant vandens telkiniams, vanduo iš jų labiau garuoja, telkiniai senka, pelkėja, keičiasi jų augalija, didėja vandens užterštumas, šilumos pokyčių nepakelia kai kurios žuvų, vandens paukščių rūšys ir t.t. Pasirodo, nuo šilumos kaitos kenčia netgi pastatai ir turizmas.

Lietuvos prisitaikymui prie klimato kaitos iš viso iki 2030 m. bus skirta 2,263 mlrd. Eur. 

Daugiausia pinigų bus gauta iš ES fondų. Infrastruktūrai bus skirta 612 mln. Eur, ekstremalių situacijų valdymui - 46,9 mln. Eur, visuomenės sveikatai - 39 mln. Eur, o kiti pinigai taip pat bus investuojami sumažinti šylančio klimato iššūkius.

Didžiausias dėmesys Klaipėdai

Savivaldybės dar neturi baigtų planų, kaip žada kovoti su klimato kaita, tačiau aštuonioms savivaldybėms tokius rekomendacinius planus jau paruošė centrinė valdžia. 

Taip pat sudarytas žemėlapis, kurios savivaldybės labiausiai gali nukentėti nuo klimato kaitos. 

Prognozuojama, jog iki 2050 m. labiausiai nuo klimato kaitos kentės Klaipėda, o iki 2100 m. - Kaunas. 

Mažiausiai klimato pokyčius pajus Vilkaviškio, Joniškio, Mažeikių Širvintų rajonų ir Pagėgių bei Kalvarijos savivaldybės.

Kai kurioms savivaldybėms jau siuntinėjamos rekomendacijos, kaip pasilengvinti klimato kaitos naštą. 

Tos rekomendacijos ganėtinai paprastos. 

Pvz., Klaipėdai siūloma iki 2026 m. įsigyti dar bent vieną transporto priemonę, skirtą šlapiai valyti uostamiesčio gatves. 

Kita vertus, vandenį ir elektrą siūloma taupyti, tačiau kaip sutaupysime gatves plaudami? 

Klaipėdai, kovojant su klimato kaita, bent šiuo metu skirtas didžiausias dėmesys. 

Uostamiesčiui siūloma nustatyti kultūros paveldo objektus, kurie labiausiai pažeidžiami potvynių ir audrų. 

Klaipėdai pavesta po audrų atkurti pajūrio kopų ir upių krantų struktūrą, įrengti nenutrūkstamai veikiančius viešuosius vėsinimo centrus.

Taip pat Klaipėdai, Vilniui, Birštonui, Tauragės, Utenos, Ukmergės ir Varėnos rajonų savivaldybėms iki 2025 m. rekomenduojama įsteigti bent po vieną klimato kaitos specialisto etatą. 

Visoms savivaldybėms patariama kuo daugiau turėtų pastatų, kurių stogai - vėsūs, o pastatuose įrengtos vėsinimo sistemos.

Komentuoja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Dr. Egidijus RIMKUS:

„Ar gali žmogus sumažinti klimato kaitą? Be jokios abejonės gali, jeigu, sakykime, sugebėtų pakeisti tam tikrus vartojimo įpročius. 

Pavyzdžiui, sumažinti fosilinio kuro deginimą. Nes jei vyksta toks pakankamai stiprus klimato šiltėjimas, jis daugiausiai yra siejamas su iškastinio kuro deginimu ir atmosferos cheminės sudėties pokyčiais.

Prognozuojama, kad ateityje Lietuvoje gali visai nelikti sniego? Na, čia yra tiktai prognozės, priklausomos nuo įvairių faktorių, tokių kaip globalus klimato atšilimas. Gali būti, kad mes net nesulauksime tų 2100 metų. 

Bet sniegas Lietuvoje, ko gero, tikrai nėra pati svarbiausia problema. Ir dabar to sniego Lietuvoje ne taip dažnai iškrenta. 

Aš manau, kad pagal kai kuriuos scenarijus, kurie yra patys ekstremaliausi, Lietuvoje ateityje žiemos vidutinė temperatūra bus ženkliai aukštesnė nei nulis laipsnių. Ji gali siekti 2-3 laipsnius šilumos, jei ne daugiau. 

Todėl tas sniegas žiemą taps pakankamai atsitiktinis, retai pasitaikantis dalykas. 

Toks variantas įmanomas ir mes prie to priprasime.

Bet tikrai sniegas nėra ta didžioji problema. Net ir kai kurių augalų rūšių išnykimas nebūtų pati didžiausia problema. Svarbiausia, kad bus tiesioginis poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai. 

Mes, žmonės, juk irgi esame gyvosios gamtos dalis ir didžiausias poveikis tektų būtent mums. Taip, mes į tai rimtai nereaguojame, nebijome, bet mes juk niekados nebijome. 

Mes juk visą laiką galvojame - kas bus, tas bus!

Klimatologai užsimena ir apie tirpstančius ledynus, bet greičiausiai iki 2100 metų dar nebus mums tokių katastrofiškų pokyčių dėl ledynų tirpimo ir dėl to labai stipraus vandens lygio pakilimo. 

Pagal blogiausią scenarijų ledynų tirpimo vanduo galI pakilti iki vieno metro. 

Gydytojai: klimato kaita žalinga sveikatai

Kai kurie aspektai gali padidinti šį skaičių, bet nėra taip, kad vanduo gali užlieti dalį Lietuvos ir žemaičių aukštuma taps sala. Ne, taip nebus. 

O jei įvyktų drastiški pokyčiai, kurie lemtų tokį staigų ledynų tirpimą, tai greičiausiai mums tai jau nebūtų pati svarbiausia problema. Jau mes tada kovotume už išlikimą.

O šiaip klimato atšilimas turės didžiulį poveikį mūsų gyvenimo būdui ir ekonomikai. Nes nuostoliai bus didžiuliai. 

Pradės trūkinėti tiekimo grandinės, bus maisto kainų augimas. 

Nesvarbu, kad gal Lietuvoje bus žemės ūkio derlius neblogas, bet jei kituose pasaulio regionuose derlius bus menkas, kils kainos, jos bus aukštos ir Lietuvoje. 

Taip pat susidursime su milžiniškais emigracijos srautais, su begale kitų aspektų.

Todėl klausimas, ar Lietuvoje žiemą bus sniego, tikrai yra ne pats svarbiausias.

Turizmo iššūkis klimato kaitai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder