Pinigai taškomi ne ten, kur reikia

Trečiadienį prezidentas pasirašė šalies biudžetą. Dažnai balsavimas dėl biudžeto patvirtinimo Seime vadinamas pagrindiniu kitų metų šalies įstatymo priėmimu. Valdančioji dauguma, „grybavusi" visose srityse trejus metus, Lietuvos žmonėms savo nekompetencija ne tik sukėlė daug galvos skausmo, bet ir prikūrė aibę problemų, apie kurias anksčiau nežinojome.

Kiti metai paskutiniai šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei. Ar pavyks konservatorių, liberalų, laisviečių valdžiai priimtu biudžetu sumažinti Lietuvoje esančias problemas? Apie tai diskutavo žalgirietis Gediminas Jakavonis, Seimo narys Artūras Skardžius ir ekonomistė, buvusi Europarlamento nare Margarita Starkevičiūtė.

G.JAKAVONIS: Biudžetas eilinį kartą yra deficitinis, valstybės pajamos kitais metais - 17 mlrd. Eur, o išlaidos - 20,6 mlrd. Eur.

A.SKARDŽIUS: Mes telpame į 3 proc. deficitą, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Svarstant biudžetą, buvo galima pamatyti pilną Seimo posėdžių salę, tos vietos buvo užpildytos mokytojų, kurie buvo nuolat apgaudinėjami šios Vyriausybės, kurie tikėjosi gauti bent jau iki 130 proc. žadėto vidutinio darbo užmokesčio. Visi pasiūlymai, kuriuos teikė dabartinė opozicija, buvo šaltakraujiškai atmesti šios Vyriausybės ir finansų ministrės. Paaiškinimai neturi jokios apčiuopiamos logikos. Gaila mokytojų.

G.JAKAVONIS: Seimo narių buvo pasiūlymų už 690 tūkst. Eur, tačiau ministrų kabinetas nutarė palaikyti tik 3 iš jų ir visi jie valdančiųjų.

A.SKARDŽIUS: Visuomet būdavo atsižvelgiama į visų tautos atstovų siūlymus, nesvarbu, ar jie priklausytų opozicijai, ar valdančiajai daugumai. Man pačiam teko dirbti Biudžeto komitete ir puikiai žinau situaciją. 450 tūkst. Eur buvo atiduota Viešųjų pirkimų tarnybos papildomam finansavimui, Ryšių reguliavimo tarnybai - 120 tūkst. Eur, Vartotojų teisių apsaugos tarnybai - 30 tūkst. Eur, Migracijos departamentui - 45 tūkst. Eur. O visi kiti pasiūlymai, kurių buvo teikta už daugiau nei 1,3 mlrd. Eur, buvo atmesti.

Aš nesakau, kad visi tie pasiūlymai buvo tikslingi, nes, kaip žinia, kai kurie mandatininkai traukia antklodę ant savęs, ant savo apygardos dėl įvairių infrastruktūros objektų, tiek gydymo, tiek švietimo įstaigoms, sporto infrastruktūrai. Vis dėlto buvo ir racionalių pasiūlymų mokytojų padėčiai gerinti ir įsipareigojimams vykdyti. Partijos pasirašė susitarimą, kuris turi turėti tęstinumą gynybos ar švietimo srityje, tačiau konservatoriai yra konservatoriai ir jie tuos susitarimus laužo.

M.STARKEVIČIŪTĖ: Aš kaip ekspertė susiduriu su Europos Sąjungos planais ir galiu palyginti Lietuvą su kitomis šalimis, kaip jos panaudoja lėšas. Pirmiausia noriu pasakyti, kad biudžetą lemia ne tik skaičiai, bet ir pats tekstas, aprašas. Europos Parlamente, kur aš dirbau Biudžeto komitete, kovą pradėdavo ruošti aprašą, kur būdavo surašyta, kam tos lėšos bus naudojamos, tik tada pinigai yra skirstomi pagal prioritetus.

Lietuva turi tą puikų aprašą, tai yra „Naujos kartos Lietuvos" planas, ties kuriuo dirbo geriausi mūsų mokslininkai. Planas yra paruoštas ir išsamus, net sakyčiau dažnai cituojamas kitų šalių. Atrodytų, kad to plano reikėtų ir laikytis, kam mes tą „Naujos kartos Lietuvos" planą sudarinėjam, jeigu jo nesilaikome?

Antras dalykas - Europos Komisija tam planui skyrė 2 mlrd. Eur dotacijų. 2021 m. buvo atvykusi EK pirmininkė, pasirašė susitarimą, stovėjo šalia prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė. Gavome pinigus, turime planą, tai, vadinasi, biudžeto lėšas ir turime nukreipti ta kryptimi.

Tačiau planas yra pamirštas, iš ten mes paėmėme tik 800 mln. Eur, dar šių pinigų negavome, tačiau paraiška pateikta ir tikriausiai iki šių metų pabaigos kažkiek pinigų gausime. Bet liko 1,2 mlrd. Eur. Niekas apie juos nekalba. Kalbama tik apie planuojamas imti paskolas. Paskolos paskolomis, tačiau kur dingo tie pinigai? Pridėkite prie biudžeto 1,2 mlrd., juk galima labai daug paraiškų patenkinti.

A.SKARDŽIUS: Jeigu kalba eina apie tuos pačius 2,25 mlrd. Eur, kurie yra skirti ekonomikos gaivinimui, tai mūsų Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva nenukentėjo per Covid-19 pandemiją, verslas ir ekonomika nenukentėjo, pinigai yra nereikalingi gaivinimui, jie yra reikalingi stabilumui. Kas tą stabilumą užtikrins?

Mes ne kartą Audito komitete svarstėme tų lėšų gavimą, kodėl jos neatkeliauja į Lietuvą, kodėl tos lėšos neįsisavinamos, kodėl nėra skelbiami konkursai šioms lėšoms gauti ir t.t. Tikriausiai pagrindinėse ministerijose trūksta kompetencijos ir fantazijos, kaip tas lėšas paimti.

Mano nuomone, ekonomiką reikia gaivinti, nes verslas nukentėjo labai stipriai, tačiau rezultatai ateina pavėluotai. Mes matome daug bankrutavusių įmonių, nes ištiko karo krizė, vėliau - diplomatinė krizė su Kinija, su medžiagų tiekimu. Mano įsitikinimu, buvo dirbtinai išpūstos energetinių išteklių kainos ir tuo buvo pasinaudota, iš valstybės biudžeto „iščiulpiant" mažiausiai milijardą kompensacijoms.

M.STARKEVIČIŪTĖ: ES pagalbos programos po Covid-19 buvo didelės. Viena buvo darbo užmokesčiui ir pajamoms atstatyti, o Lietuva ką padarė? Padarė kažkokias taisykles, kurios tiko jų draugų firmoms, o kitos visos bendrovės negavo paramos. Kitos Europos šalys padarė paprastai - visiems skyrė po lygiai, nes atskirti, kas sėdėjo užsidarę, kieno verslas toks ar kitoks, buvo sudėtinga.

Kitas fondas yra energetikos ūkio pertvarkymui. Kur tos lėšos yra panaudotos Lietuvoje - aš nežinau. Žiūriu, kad tik dabar ministrė Gintarė Skaistė ėmė kalbėti apie šias lėšas, kad ji kažkam skirs kitais metais. Man akys ant kaktos iššoko.

Noriu pasakyti, kad didžiausia elektros energetikos kaina 2023 m. pirmą pusmetį, palyginus su 2022 m. pirmu pusmečiu, yra tik Lietuvoje ir dar vienoje šalyje. Nurodoma pagrindinė priežastis, kad Lietuva neturi gamybinių pajėgumų, bet mes juk žinome visas Lietuvos elektrines - visada turėjome pajėgumų, tai kur dabar jie dingo? Patogiau buvo brangiai pirkti negu pigiai gaminti.

A.SKARDŽIUS: Problema yra ta, kad didžioji dalis elektros energijos pajėgumų yra dujomis, o dujos yra labai brangios. Mes turime dujų laivą-saugyklą „Independence" su nežmoniškai dideliais kaštais, mokame labai didelę nuomą, visa našta pakimba ant tos infrastruktūros. Kad mes turime saugumą kaip alternatyvą, tai yra puiku ir ji pasitarnavo užsukus rusišką vamzdį, tačiau pinigai keliauja į Bermudus ir į Kiprą, įkrenta į kažkieno kišenes. Duok, Dieve, kad 2024 m. pabaigoje, kai pasibaigs sutartys, tie pinigai jau nebekeliautų.

Mes negalime pasigaminti elektros energijos nei Elektrėnuose, nei Panevėžio jėgainėse, nes pats kuras gaminti elektros energiją yra labai brangus. Mes 2023 m. pirmąjį pusmetį mokėjome 0,63 Eur/ct už kWh, kai pačios įmonės „Ignitis" jėgainės pagal ilgalaikę sutartį (pristatyta jėgainių Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) kaina buvo 10 Eur/ct už kWh. Niekas negali paaiškinti, kodėl yra toks antkainis ir iš ko jis susideda, todėl buvo skiriamos kompensacijos iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, iš skolintų pinigų, kuriuos reikės grąžinti.

M.STARKEVIČIŪTĖ: Aš manau, kad galėjome nutraukti mums žalingus kontraktus ir padengti iš tų energetikai skirtų pinigų, jeigu EK būtų leidusi. Reikėjo tą padaryti 2022 m. pavasarį, nes EK organizuoja bendrus dujų pirkimus.

A.SKARDŽIUS: Šį klausimą ne kartą teko nagrinėti Audito komitete. Mano klausimas Lietuvos įmonė, kuri vienintelė tiekė dujas buitiniams vartotojams, t.y. UAB „Ignitis", vadovui, buvo toks - kiek „pasidėjote" dujų į Inčukalno dujų saugyklą? Mes už vartotojų lėšas išplėtėme vamzdynus Inčukalnyje, tam, kad galėtume naudotis saugykla. Atsakymas buvo toks, kad „mes buitinių vartotojų dujoms neturime pajėgumų.

Nedalyvavome konkursuose". Konkursus laimėjo „Equinor ASA", o „Ignitis" pajėgumų turi tik komerciniams srautams, bet srautai eina iš už mūsų pinigus išnuomoto laivo „Independence" ir už mūsų pinigus pastatytais vamzdynais. Problema yra ta, kad jiems nerūpi buitiniai vartotojai, kurie išlaiko visą infrastruktūrą, jiems svarbiausi yra komerciniai srautai.

G.JAKAVONIS: Matome, kas dedasi pasaulyje, didinamos gynybos išlaidos, tačiau Amerika, kuri iki šiol skyrė Ukrainai dideles lėšas, nebesutaria dėl tolimesnės paramos. Matome, kad ir su vengrais yra problemų ES, visi jau pavargę nuo besitęsiančio karo, kai kurių valstybių vadovai mato, kad neišgali toliau remti Ukrainos. Kaip yra Lietuvoje?

M.STARKEVIČIŪTĖ: Briuselyje yra tvirta nuomonė, kad Lietuvos parlamentarai ir Vyriausybės nariai neatstovauja Lietuvai - arba nieko nedaro, arba atstovauja Ukrainai. Visi pinigai, kuriuos turėtų gauti Lietuva, pervedami Ukrainai. Kokiu pagrindu 100 mln. Eur yra padovanojami kitai šaliai? Kodėl Lietuva neturi ginkluotės? Todėl, kad mes viską perkame ir atiduodame. Man labai skaudu buvo žiūrėti į paradą per Lietuvos kariuomenės dieną. Ten buvo iš Latvijos atvežti NATO kariniai daliniai, nes Lietuva neturi ką parodyti.

A.SKARDŽIUS: Pažiūrėkite, ką perka mūsų krašto apsauga? Nusipirko „Boxer", kuriuos vokiečiai pirko tais pačiais metais ir iš tos pačios gamyklos milijonu dolerių pigiau už vieną tanką negu Lietuva. Tuometinis kariuomenės vadas Valdas Tutkus siūlė pirkti pigesnius variantus, kokius pirko mūsų kaimyninės valstybės. Mes ištaškome pinigus vietoj to, kad turėtume daugiau tos pačios komplektacijos karinių priemonių.

Mano nuomone, ši konservatorių valdžia išsems paskutinius biudžeto pinigus sau naudingiems projektams.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder