Pasibučiuojam ir toliau važiuojam

Pasibučiuojam ir toliau važiuojam

Žinau, žinau, - bučiuotis vis dar negalim. Apsikabinti - irgi nelabai rekomenduojama. Nors viliuosi: pasiskiepiję esat. Trumputės atostogos prašvilpė kaip mirksnis. Nors dar balandžio viduryje buvau skiepyta antrą kartą, nesiveržiau nei į taip išpopuliarėjusius Maldyvus, anei Mergelių salas. Viso labo tepersikėliau į kitą Kuršių marių krantą - Smiltynę per gegužės pradžios „speigus“ pasitikti sodų žydėjimo. Galiu pašnabždėti - vaismedžiai Smiltynėje, kaip ir visoje Kuršių nerijoje, žydėti pradeda bent kiek anksčiau nei žemyninėje Klaipėdos dalyje. Ataskaitą, ką Smiltynėje veikiau, rasite „Savaitės eksprese“. Žinoma, jeigu kam tai įdomu. Taigi, - pasibučiuojam ir toliau važiuojam.

Radiatorių rankenėlės

Kadangi Smiltynėje atostogavau be radijo, televizijos ir kompiuterio (tuo labai džiaugiuosi), netikrinau elektroninio pašto, žinoma, nekilnojau ir laidinio telefono ragelio. Jeigu dėl kokių reikalų skambinote, o neatsiliepiau, skambinkite vėl, jei reikalai „neataušo“. O štai elektroniniame pašte aptikau gal kiek ir „ataušusį“, tačiau vis tiek aktualų pono Romo laiškelį: „Niekaip nesuprantu, kodėl vis dar tebegyvenu beveik akmens amžiaus eroje. Dar 1994 m., kai rugpjūtyje dirbau Danijoje, apsigyvenęs 50 tūkst. gyventojų turinčio miesčiuko “apartamentuose" kolegos šeimos namuose, pasiguodžiau, - lyg ir vėsoka. Man parodė radiatoriaus rankenėlę, kuri tuomet buvo dideliausia naujovė. Pasuki, - ir šildo. Nors gegužyje, liepoje ar rugpjūtyje. Dabar tokią rankenėlę prie radiatorių seniai turiu. Bet pasuki - ir nešildo. Nieko nesuprantu: Danijoje radiatorius pagal reikmes šildytis ar šaldytis gyventojai reguliuoja, o mūsyse - politikų sakymais ir prisakymais. Vis dar. Tai ir galvoju - kada temperatūrą būstuose patys reguliuosime, o ne lydekai įsakius, jai panorėjus", - bambėjo p. Romas. Prisipažįstu - jo bambėjimui visai pritariu.

Eurovizinė prognozė

Vienas ponas atvirai pareiškė: „Lietuva “Eurovizijos„ nelaimės. Nes “The Roop„, regis, nėra nei gėjai, nei frykai (tokie trenkti keistuoliai elgesiu, išvaizda).“ Pasižiūrėjusi pirmąjį pusfinalį, vėlgi tam ponui negalėčiau nepritarti. Nes pirmiausia vertinamos keistenybės, biografijų išskirtinumai, ideologijų niuansai. Dainų atlikimas, regis, paskutinėje vietoje. Globalizacijos ir tautų mišrainės epochoje man išskirtiniai pasirodymai regėjosi ukrainiečių ir Azerbaidžano, kai siekta „pramušti“ ir tautinius motyvus, tegul ir įvilktus į „Eurovizijos“ formatą. Žinoma, niekam savo nuomonės neperšu. Taip, tarp kitko.

Savaitgalinė svajonė

„Dabar jau poilsiausim. Oras geras. Vakare pasistatysim projektorių, pasiimsim gėrimo, skumbrės šmotą ir prasuksim kokį filmą per internetą“, - apie savaitgalio idealią viziją pranešė vienas ponas. Gero savaitgalio kiekvienam su savo vizijom.