Lošimų teorijos mūsų kasdienybėje

Iš pradžių - truputis teorijos. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje lošimų teorija apibrėžiama kaip taikomosios matematikos ir teorinės ekonomikos šaka, nagrinėjanti lošimus, jų optimalių baigmių egzistavimo sąlygas, realizavimą ir savybes.

Pagal Godos Izabelės Venslauskaitės straipsnį “Lošimų teorija: konfliktas ir bendradarbiavimas”,  lošimų teorija taip pat gali būti apibrėžta kaip konflikto, konkurencijos bei bendradarbiavimo situacijų loginė analizė, o dėl paprastumo šios situacijos gali būti vadinamos lošimais.

„Lošimų teorija - tai konfliktinių situacijų modelis, kuriose dalyvauja keletas žmonių ir konfliktui spręsti naudojami du pagrindiniai būdai: suokalbis ir susitaikymas. Lošimas turi lošėjus, strategijas, rezultatus, kuriuos sąlygoja strategijos, o išlošus - kiekvieno lošėjo rezultato vertę. Lošimų teorija daro prielaidą, kad kiekvienas lošėjas sieks padidinti savo išlošimą, siejantį jį su „ekonominės naudos“ samprata.“

Viena populiariausių lošimų teorijų - vadinamoji Nasho pusiausvyra. Ši teorija labai gerai ir suprantamai  pavaizduota 2001 metų filme „Nuostabus protas“. Tai asmeninė žmogaus gyvenimo drama, paremta tikrais matematiko genijaus Johno Forbeso Nasho Junioro gyvenimo faktais. Tai - skausminga gyvenimo kelionė nuo šlovės iki psichinės ligos, su kuria jis kovojo iki pat mirties.

Genijus, gimęs neturtingoje šeimoje trokšta vieno – atrasti tai, ko dar niekas iki jo nebuvo atradęs. Rekomenduočiau pasižiūrėti šio filmo ištrauką, kurioje pagrindinis veikėjas atskleidžia Nasho pusiausvyros koncepciją. Filme pavaizduota scena, kaip šis keistuolis genijus atranda savo lošimų teoriją.

Taip į barą įeina penkios merginos, iš kurių viena yra ypatingai graži. Aišku, visų baro lankytojų akys nukreiptos tik į ją, ir jos draugės lieka antrame plane. Pagrindinis filmo veikėjas studentas Nashas pasiūlo savo mokslo draugams strategiją: vaikinai turi pakviesti šokti gražuolės drauges, bet nei vienas negali bandyti kviesti šokti gražuolės. Jei visi bandytų kviesti šokti gražuolę, ji visiems atsakytų.

Draugės, nenorėdamos būti antruoju pasirinkimu, įsižeistų ir taip vakaras nepavyktų nei vienam vaikinui. Tokiu būdu būtų sudaryta bendradarbiavimo sutartis iš anksto, laimėtų visi lošimo žaidėjai (tiek merginos, tiek vaikinai), nes būtų pasiektas geriausias variantas kiekvienam lošime dalyvaujančiam lošėjui. Šiam lošimui yra iškelta būtina sąlyga - kad visi lošime dalyvaujantys lošėjai bendradarbiaus, neišduos vienas kito, bei nepakeis lošimo eigos.

Grįžkime į pradžią - tai kas gi tie paslaptingieji lošėjai, kurie lošia iš mūsų pinigų? Ogi – prekybos tinklai. Padarykite eksperimentą stebėdami visą mėnesį didžiųjų prekybos tinklų - Maximos, Iki, Lidl, Rimi ir kt. reklamas bei jų skelbiamas akcijas prekėms. Galiu garantuoti, jog pastebėsite tenndenciją, kad tos pačios prekės grupei ar prekiniui ženklui taikoma akcija kas savaitę kartojasi vis kitame prekybos centre.

Pavyzdžiui, jeigu kavai taikoma 40 procentų nuolaida Maximos prekybos centruose, kitą savaitę tokia pati akcija bus taikoma Iki, dar kitą - Rimi ir t.t. Tada mes nesąmoningai apsipirkinėjame vieną savaitę viename prekybos centre, kitą savaitę antrame, trečią – trečiame. Tokie laikai, visi stebime akcijas - kada ir kur galėtume apsipirkti pigiau.

Tačiau prekybos centre, be norimos akcijinės prekės, nuperkame ir kitų produktų. Nors visi prekybos centrai tarpusavyje yra konkurentai, bet laikydamiesi tokios strategijos, kaip ir lošėjai, jie pasiima savo išlošimo dalį. O tada galima pasiremti paprasta lietuviška patarle: ir avis sveika, ir vilkai sotūs.