Lietuva žengia savarankiškos savivaldos keliu

Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva 2020 m. rugsėjo mėn. pasirašytas visų Lietuvos partijų memorandumas „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę“ atkreipė centrinės valdžios dėmesį į savivaldybių atstovų dažnai kartojamas problemas dėl fiskalinio savarankiškumo, ekonominės ir socialinės atskirų regionų atskirties.

2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas.

Būtent šių pataisų Lietuvos savivaldybių asociacija siekė ne vienerius metus, nes jos atvers galimybes savivaldybėms įgyti daugiau savarankiškumo lanksčiau skolinantis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Tiesioginių mero rinkimų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti skirtingų vietos bendruomenių interesus. Lietuvos Konstituciniam teismui išaiškinus tiesioginių mero rinkimų įgyvendinimo galimybę, tik Lietuvos aukščiausią teisinę galią turinčiame įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimas priėmė Konstitucijos pataisas ir užtikrino galimybę merus rinkti tiesiogiai.

Vis dėl to, Konstitucijos pataisos sukėlė abejonių tiek merams, tiek valdančiųjų opozicijai, nes pataisose nebuvo aiškiai išdėstomi mero įgaliojimai ir funkcijos, o palikta tai nustatyti įstatymo lygiu. Baiminamasi, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyti įgaliojimai gali būti apribojami, arba pagal poreikį išplečiami.

Taigi, savivaldybių savarankiškumas didėja, o naujieji Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai kelia tam tikrų klausimų. Apžvelgus įstatymo pakeitimus, matomas tikrai didelis mero  įgaliojimų nustatymas užtikrinant vienasmenes mero galias įvairiuose savivaldos klausimuose. Meras nebebus tarybos narys, tačiau jam teks dauguma administracijos direktoriaus funkcijų, t. y., sudarydamas savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas už jo įgyvendinimą ir kontrolę.

Maža to, jis bus atsakingas ir už savivaldybės turtą, pinigines lėšas, pats tvirtins savivaldai pavaldžių įstaigų nuostatus, skirs ir atleis jų vadovus. Savivaldybės administracijos direktoriai neteko vykdomosios valdžios funkcijų. Dar viena naujovė - mero veto teisė nesutinkant su savivaldybės tarybos priimtais sprendimais. Nors taryba veto gali atmesti pagal naująjį įstatymo variantą, tačiau meras atmestą veto dar gali skųsti teismo keliu.

Taigi palaipsniui vis daugiau įgyvendinamas savivaldos savarankiškumas, o toks įstatyminis reguliavimas, galima sakyti, atitinka visuomenės lūkesčius, nes visas bendruomenės problemas tikisi išspręsti rinkdamos merą, taip pat naujieji įgaliojimai atitinka ir merų lūkesčius, kurie siekia greičiau priimti sprendimus, efektyviau įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Ar toks teisinis reguliavimas yra teisingas ir mero įgaliojimai nėra per daug išplėsti, įvertinti sudėtinga, tačiau opozicijos atstovai nuogąstauja, kad tokios galios vienam asmeniui sukuria disbalansą tarp tarybos ir mero, nes tarybų nariai neturės jokių rimtesnių galimybių pasipriešinti mero vykdomiems projektams ar veiksmams, taip pat tarybų nariai lieka apriboti įgyvendinant savo pačių idėjas ir siūlymus.