„Korona“ siaučia: Europą ir vėl uždarys?

Ar tai reiškia, kad netrukus sulauksime naujos pandemijos bangos?

Vėl bus blogai?

Statistikai skirto puslapio „Our World in Data" duomenimis, pastaruoju metu užsikrėtimų ypač sparčiai daugėja Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir Danijoje.

Ekspertai tokias tendencijas linkę sieti su gerokai lengviau perduodamomis viruso atmainomis BA.4 ir BA.5.

Taip pat primenama, kad virusų plitimą skatina šalių atšaukti draudimai ir ribojimai. Kas, esant tokioms sąlygoms, gali laukti Europos?

Kaip sekasi Portugalijai?

Ši saulėta šalis su augančiu užsikrėtimų skaičiumi kovoja jau nuo gegužės vidurio. Nepaisant to, ji ir toliau pirmauja Europoje pagal savaitinį užsikrėtimų skaičių.

Taip pat nustatyta, kad net 90 proc. šalyje fiksuojamų atvejų sukelia naujoji „Omikron" atmaina BA.5.

Kartu su savaitiniu infekcijos augimo indikatoriumi Portugalijoje, kurioje paskiepyta 87 proc. gyventojų, smarkiai išaugo ir mirtingumas. „Our World in Data" teigimu, vertinant procentaliai pagal gyventojų skaičių, mirtingumas čia didžiausias tarp visų Vakarų Europos valstybių. Įdomu, kad, nepaisant didelio infekuotųjų skaičiaus, ligoninės Portugalijoje nėra perpildytos.

Nors pripažįstama, kad naująja „Omikron" forma užsikrečiama greičiau, ji nėra pavojingesnė už ankstesnes.

Taip pat teigiama, kad užsikrėtimų pikas šalyje jau pasiektas ir netrukus nustatomų infekcijų skaičius turėtų pradėti mažėti.

O tuo metu likusioje Europoje...

Visiškai kitokiomis nuotaikomis gyvena Prancūzija, kur užsikrėtimų skaičius pradėjo sparčiai augti tik birželio viduryje.

Remiantis oficialia informacija, šiuo metu savaitinis susirgimų indikatorius yra 477 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Taip pat šalyje grąžinta prievolė dėvėti kaukes.

„Epidemijos kreivė Prancūzijoje įgauna eksponentinį charakterį", - perspėjo prie Ženevos universiteto Medicinos mokyklos veikiančio Globalios sveikatos apsaugos instituto vadovas, epidemiologas Antuanas Flaolas (Antoine Flahault).

Tiesa, kaip toliau vystysis situacija, prognozuoti jis nesiėmė.

Pietų Afrikoje nauja koronaviruso banga nuslopo per aštuonias savaites. Portugalijai, jo vertinimu, prireiks 10-12 savaičių.

„Jeigu perkeltume Portugalijos situaciją į Prancūziją, tikėtina, mes su naująja banga reikalų turėtume didesnę vasaros dalį", - patikslino A.Flaolas.

Grįžta prievarta?

Kaimyninėje Vokietijoje savaitinis susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų taip pat viršija 400-us. Roberto Kocho institutas (RKI) birželio 22-ąją pranešė, kad per parą buvo diagnozuota 119 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.

Tikėtina, prie to žymiai prisidėjo BA.4 ir BA.5 atmainos. RKI vadovo pavaduotojo Larso Šadė (Lars Schaade) teigimu, infekcijos plitimą skatina ir atšaukti anksčiau taikyti ribojimai.

„Tai ne tas atvejis, kai mes ramiai ir be papildomų apsaugos priemonių galime pasipriešinti šiai naujajai bangai", - pareiškė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas (Karl Lauterbach).

Problemos sprendimui rudeniui jis planuoja naujas priemones, tarp kurių - ir didelė visuomenės vakcinacijos kampanija.

Tiesa, nepaisant grėsmingai augančių skaičių, ministro teigimu, priežasčių panikuoti nėra.

Smarkiai savaitinis užsikrėtimų skaičius išaugo ir Graikijoje bei Italijoje.

Italijoje jis auga antrą savaitę iš eilės, o viruso plitimo greitis vėl pasiekė epidemijos apimtis, nurodė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

„Tai - trečioji mūsų pandeminė vasara, o mes vis dar neišmokome pamokos", - agentūrai „ADNKronos" skundėsi buvęs šalies sveikatos apsaugos ministras Valteris Rikardis (Walter Ricciardi).

Iš kitų Vakarų Europos šalių išsiskiria Ispanija, kur nėra fiksuojama žymaus infekcijos skaičiaus augimo.

Tikėtina, tai lemia aplinkybė, kad ispanai registruoja tik tuos atvejus, kai liga nustatoma 60-ies metų ir vyresniems asmenims.

Remiantis birželio viduryje paskelbta Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita, savaitinis susirgimų skaičius šioje grupėje siekia 302 atvejus. Variantams BA.4 ir BA.5 tenka apie 10 proc. visų nustatomų užsikrėtimų.

Šiaurės ir Rytų Europoje ramiau

Augant „kovidinių" susirgimų skaičiui Vakarų ir Pietų Europos šalyse, žemyno rytuose ir šiaurėje jie vis dar išlieka maži.

„Our World in Data" nurodo, nors naujų atvejų pasitaiko ir šiuose regionuose, jų negalima net lyginti su skaičiais Vakarų Europos šalyse.

Švedijoje birželio viduryje per savaitę buvo nustatyta tik 1900 naujų infekcijos atvejų, Lenkijoje, remiantis oficialia informacija, tik 285 atvejai per parą.

Danijos, kurioje infekuotųjų skaičius taip pat nėra didelis, premjerė Metė Frederiksen (Mette Frederiksen) pareiškė, kad vyresniems negu 50-ies metų asmenims netrukus bus pasiūlyta skiepytis ketvirtąja vakcinos doze.

Premjerė teigė, kad tokių priemonių būtina imtis, nes infekcija plinta sparčiau negu buvo tikėtasi, o „Omikron" BA.5 tampa vyraujančiu viruso tipu.

„Vakaro žinioms“ komentuoja Sveikatos teisės instituto vadovas Rimas JANKŪNAS:

Į Prancūziją, kuri vis dar reikalauja iš keliautojų skiepų pažymėjimo arba neigiamo testo, aš rimtai nežiūriu. Ji, greta Maltos, yra viena didžiausių COVID absurdo šalių ES.

Kalbant apie vokiečių masinio skiepijimo planus, galima prisiminti, kad austrai privalomos vakcinacijos jau atsikando ir atsisakė.

Tai yra suprantama, nes šiuo metu plintančias „Omikron" atmainas turimos vakcinos, jei ir veikia, tai labai silpnai ir trumpai.

Užtat niekur nedingo daug problemų sukėlę šalutiniai vakcinų poveikiai.

Be to, kažkaip niekas neskuba tirti, kiek realiai vakcinos duoda naudos arba koks yra jų poveikis persirgusiems žmonėms.

Atliekant klinikinius tyrimus, kuriais remiasi registracija, nauda persirgusiems netirta. Tai yra labai nerimta, o mokslo čia nė su žiburiu nerasi.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, noriu priminti, kad jis nėra medikas ir greičiausiai nesupranta, kas yra klinikiniai tyrimai.

Sunku nuspėti, kas jam rašo kalbas ar iš kur jis traukia idėjas, jog Europos vaistų agentūra patvirtino ketvirtąją dozę. Jokių duomenų apie tai niekur nėra, o ketvirtoji dozė dar net nėra registruota. Paprasčiau sakant, ji nėra legali.

Koks nors gydytojas gali ją paskirti savo iniciatyva, tačiau teiginiai apie jos patvirtinimą Europoje yra melas.

Yra tik klinikinių tyrimų duomenimis nepagrįstas Europos vaistų agentūros ir Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro pranešimas, pasisakantis už ketvirtą dozę vyresniems kaip 80 m. žmonėms.

Beje, po trečiosios dozės atsinaujinusi apsauga nuo COVID greitai pradeda silpnėti ir rizika susirgti COVID, praėjus keletui mėnesių, pasidaro didesnė negu be vakcinos. Na taip, po trečio skiepo padaugėja antikūnų.

Tik vis pamirštama pasakyti, kad jie susidaro prieš tą viruso atmainą, kuri buvo užpernai.

Atskira kalba - vaikų vakcinacija.

Kai perskaičiau Maisto ir vaistų administracijos (angl. Food and Drug administration, FDA) pranešimą apie tai, jog mRNR vakcinas registravo kūdikiams nuo 6 mėn. ir pamačiau, kokiais duomenimis remiantis, supratau, jog šia institucija pasitikėti negalima.

FDA įregistravo „Moderna" ir „Pfizer" vakcinas kūdikiams nuo 6 mėn. Jie teigia, kad itin kruopščiai, atidžiai ir išsamiai išnagrinėjo saugumą ir veiksmingumą!

Bet ar žmonėms paaiškinta, kad įrodyta apsauga tik nuo simptominės ligos (daugiau kaip 99 proc. atvejų - slogos) ir tik keliems mėnesiams, o ilgalaikis poveikis tiriamas be placebo grupės, t.y. nekontroliuojamai?

Išeitų, kad su vaikais elgiamasi tarsi su smulkių gyvūnų klinikos pacientais, kuriems aktualus poveikis tik keliems mėnesiams ar metams.

Buvo laikai, kai pasitikėjau FDA, EMA ir kt. COVID mano pasitikėjimą šiomis institucijomis sunaikino.

Ar kas nors tiki, kad šitam absurdui yra kitas paaiškinimas negu pinigai?

Ar žmonėms išaiškinta, jog kai kurie mokslininkai mano, kad mRNR „vakcinos" yra genų terapija, o daug žodynų COVID laikotarpiu pakeitė vakcinos apibrėžimą?

Ar žmonėms paaiškinama, kad dėl lipidinės nanotechnologijos ta mRNR patenka iš esmės į bet kurią ląstelę ir neaišku, kas iš to bus po metų ar kelerių?

Ar yra atsakymas, kodėl 2021 m. birželį pradėjus masinę vakcinaciją nuo COVID vaikų mirtingumas „euroMOMO" („Europinis monitoringo projektas" - aut.past.) šalyse padidėjo?

Ar vėl vienas Lietuvos „profesorius" reklamuos COVID vakcinas, keldamas nieko neįtariančių skiepijamų savo vaikų nuotraukas?

Nujaučiu, kad netrukus vaikai bus „dėkingi" tokiems „profesoriams". Nors gal ir klystu. Ateitis parodys.

Juk eksperimentas vis dar vyksta. Keliuose padaugėjo avarijų dėl vairuotojų ligų. Vyriausybė ruošiasi griežtinti sveikatos tikrinimus. Turbūt sutapimas. Keletą kartų padaugėjo sportininkų mirčių. Sutapimas, aišku.

Aš susierzinęs, nes man skaudu. Nes JAV yra mūsų draugai. Nes tas gresia ir Europai. Jei tokias „vakcinas" būtų įregistravusi Rusija ar Kinija, sakyčiau, kad tai yra jų problema, bet tai ateina pas mus.

Kodėl, nepaisant viso šito, vakcinos toliau brukamos?

Nes tuo suinteresuoti jų gamintojai. Ne veltui su Europos šalimis sudarytos tokios sutartys, kurios faktiškai įpareigoja vakcinas pirkti, nepaisant nieko. Ir tai vyksta tuo metu, kai tikslinga būtų kelti klausimą apie visišką mRNR tipo vakcinų uždraudimą, nes klinikiniai tyrimai neįrodė, kad jų duodama nauda dabartinėmis sąlygomis (kai dauguma persirgę ir plinta „Omikron") yra didesnė už daromą žalą.

Džiugina šioje situacijoje tik tai, kad vis daugiau žmonių pradeda kelti atitinkamus klausimus.

Prisiminkite, kiek buvo entuziastų pirmosioms dozėms ir kaip jų pradėjo mažėti, prakalbus apie trečią ar ketvirtą skiepą.

Aišku, suinteresuota pusė vakcinas ir toliau bandys prastūminėti, bet jeigu visuomenė nesileis daroma „eksperimentiniu triušiu", jiems tas gali ir nepavykti.

respublika.lt

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.