Kodėl tylite, Lietuvos politikai – ar tai, kas vyko Paryžiaus olimpiados atidaryme, jums patiko?

Atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris prieš pirmąją kadenciją dievagojosi, jog yra už šeimos vertybes, tačiau tyli, lyg tyčiojimasis iš Leonardo da Vinčio „Paskutinė vakarienė“ paveikslo, kurio idėja slypi naujo gyvenimo pradžioje, išsiunčiant apaštalus į Pasaulį skleisti Dievo žodžio, – būtų visai normalus demokratinės Prancūzijos visuomenės žingsnis, skleidžiant tolerancijos, pakantumo ir meilės idėjas.

Beje, jis nutylėjo ir dėl Rūtos Meilutytės paskelbimo „neutralia“ sportininke, nors toks statusas Paryžiaus olimpiadoje suteikiamas tik Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, rungtyniaujantiems po specialiai jiems sukurta „neutralia“ vėliava. (apie tai šiandien pranešė LRytas)

Kodėl tyli valdantieji – klausti nereikia – jiems čia viskas puiku – tolerancijos triumfas, progresyvistų proveržis, Vakarų vertybių pergalė prieš Viduramžių tamsą, išaukštinant iškrypėliškų misterijų laisvę, prieš tikinčiųjų santūrumą. Krikščionių santūrumą.

Reikėtų atkreipti dėmesio, kad žeminti musulmonų tikėjimą šįkart neišdrįsta, už tai pastarieji kartais imasi drastiškų priemonių – galima netekti ir galvos, kaip kad ta atvaizduota dainavusi Marija Antuanetė, rankose laikiusi savo pačios galvą.

Todėl imtasi krikščioniškų vertybių, kurių pagrindu buvo sukurta visa dabartinė Vakarų kultūra, su jos menu, tradicijomis, mokslo pažanga, dabar tapusiems ašaka gerklėje kairiesiems progresyvistams ir dvasiniams iškrypėliams. Nes krikščionys neduos grąžos, krikščionys už savo tikėjimą mirti jau nebepasiruošę – jų tikėjimas daugiau tradicinio, nei įsitikinimų lygio.

Ir tada tampa aiškiau, kodėl tyli opoziciniai politikai, viešai deklaruojantys apie šeimos vertybių, tradicijų, tikėjimo palaikymą. Visos jų deklaracijos ir tėra tik deklaratyvaus pobūdžio, politiškai pademonstruojant, jog jie užima šią politinio spektro pusę, tačiau nėra pasiryžę to ginti, jei yra bent menkiausia rizika nukentėti politiškai.

O juk dabar pasaulyje vyksta informacinis idėjų karas, kuriame viena iš idėjų Paryžiaus olimpiadoje pasiekė savo kulminaciją – viešai, prieš visą pasaulį išsityčiojo iš Vakarų galingiausio, juos sukūrusio ir vis dar iki šiol išlaikančio ant savo pečių milžino – krikščioniškojo tikėjimo.

Mano manymu – tai buvo aukščiausias pagal intensyvumą ir tuo pačiu žemiausias nuopolio taškas, kurį turėjome prieiti, kad suprastume – bepročių, naikinančių viską, kas buvo sukurta per tūkstantmečius, toleravimas – tėra silpnumas, o ne tolerancija. Tačiau jėga – nėra tas įrankis, kuris galėtų tai įveikti.

Laimės tas, kas pasiūlys patrauklią idėją tolesniam pasaulio vystymuisi, antraip galime sulaukti dar blogesnių dalykų. Blogio toleravimas – tai bendrininkavimas vykstant nusikaltimui.

Šiandien pasaulyje idėjų lauke tvyro tuštuma.

Komunizmo idėjos – nepasiteisino, iki jų įgyvendinimo net nesugebėta prieiti, nepaisant mokslinio komunizmo ir K.Markso teorijų. Jos galiausiai pasirodė nepatrauklios žmonėms, savo kailiu patyrusiems, ką reiškia vien kelias į tai.

Kapitalizmas, kartu su neoliberalizmu ir neokonservatyvizmu – taip pat pasirodė galinčia išsigimti idėja.

Progresyvizmas (Woke) su visomis iš jo išplaukiančiomis atšakomis, – pasirodė tiesiog nuodingas žmonijos išgyvenimui. Jis dar gyvuoja, tačiau jo įtaka slopsta, žmonės vis labiau pamato viso to neigiamas puses ir nebenori už tai balsuoti.

Ir viso to fone – pasimetę Lietuvos politikai, kalbantys apie atlyginimų didinimą, mokesčių mažinimą ir Ukrainos rėmimą iki jos pergalės. Kalba apie tai, kuo patys nebetiki.

Nebeturintys nei idėjų, nei politinės valios niekam, net nuteistam Seimo nariui pašalinti iš Seimo.

Nesugebantys net priešrinkiminėse lenktynėse išsakyti pozicijos apie tai, kaip vertina Pasaulį sukiršinusią Paryžiaus olimpiados ceremoniją, kurią, beje, J.Bideno žmona (Jill Biden) pavadino „tokia puikia, kad net gniaužia kvapą“.

O nuo ko jums, Lietuvos politikai („opozicionieriai“), gniaužia kvapą? – Ko jūs tylite, pasidalinkite.