Klaipėdos rajone – vietiniai „Sostų karai“

Bet kol rašiau šią mintį, pasirodo, mane jau aplenkė spartesni ir kūrybiškesni rajono piliečiai, sukūrę „Sostų karų“ serialą, klajojantį „Youtube“ platformoje.

Šiuo metu kaistančioje politinėje rajono situacijoje socialiniame tinkle „Facebook“ matome tik svaidymąsi kaltinimų strėlėmis – kas turi prisiimti atsakomybę? Kas kaltas dėl buvusios koalicijos griūties?

O kas nukentėjusieji? Kiekviena pusė skelbia savo versijas.

Betgi lyg ir akivaizdu, kad Taryboje nebalsavus už mero ir Administracijos direktoriaus ataskaitas kiekvienas politikas tarsi pats sau pasirašė įvertinimą: juk ataskaitos už praėjusius metus.

Tada gi kartu dirbote, o jei nedirbote, tai ką veikėte? Prisimenate, kaip mokytoja aptingusiam mokiniui pasakydavo: sėskis – du. Tad šįkart – mokytoja yra rinkėjai, kurie savo įvertinimą pateiks po dvejų metų, t. y. kituose savivaldos rinkimuose.

Akivaizdu, kad šiame politiniame teatre pamirštami svarbiausieji – rajono gyventojai, kurie dabar tik kaip žiūrovai stebi politikų veiksmus, nors 2019 m. išreiškė savo valią, išrinkę merą tiesioginiuose rinkimuose bei kiek anksčiau peticija palaikę jau buvusį Administracijos direktorių.

Kai kurie, neištvėrę įtampos prie kompiuterių ekranų stebėdami posėdžius, praėjusį penktadienį net per lietų surengė moralizuojantį piketą prie Savivaldybės.

Tačiau kita dalis rinkėjų irgi nesnaudžia, feisbuko komentaruose palaiko koalicijos griūtį ir sako, jog tai esą bumerangas.

Iki rinkimų dar liko šiek tiek laiko, tad vietinio serialo „Sostų karai“ kūrėjams medžiagos bus iki valiai.

Gal tai net puiki platforma susikurti visuomeninį komitetą pavadinimu „Sostų karai“ ir eiti į savivaldos rinkimus? Neabejotinai būtų pasisekimas: juk lūkesčiai dėl partijų lyg ir nepasiteisino, o dramatiško politinio serialo transliuotojai nusivylusių ir vėl naujų lūkesčių kupinų rinkėjų bus atpažįstami ir vertinami tarsi kokie tadai blindos.

Politinės retorikos tyrinėtojai teigia, kad išradingiausios retorinės priemonės ir oratoriaus šmaikštumas gali teikti atvirkštinį efektą.

Politiko retorika sudaro netgi atgrasų įspūdį, jeigu jo elgsena neetiška, kartais tiesiog prasilenkianti su elementariu žmogiškumu.

Lietuvoje, o dabar jau aiškiai matome iš tiesioginių Tarybos posėdžių ar komitetų transliacijų, kad ir mūsų rajone, pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai politikų kalbos turinys labiau primena užstalės kalbas uždarame bičiulių ratelyje nei profesionalius pasisakymus rinkėjų atstovavimo institucijoje – rajono Taryboje.

Taigi, pasivaikščiokime po vietinių politikų politinės retorikos laukus: gal nusijuoksime, o gal – susimąstysime, bet kai kurios nuskambėjusios frazės yra tokios iškalbingos, kad jų net nereikia komentuoti.

Štai Tarybos narys Jonas Dromantas, ragindamas merą prisiimti atsakomybę, pasamprotavo: „Kiekvienoj įstaigoj už viską yra atsakingas įstaigos vadovas. Kiekvienas esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinom. Kaip sakoma – tik sugedusio kompaso rodyklė nedirba, nes ji laisva nuo atsakomybės.“

Štai Vaclovas Macijauskas pažiūrėjo filosofiškiau apibendrindamas nūdienos politikų elgesį: „Kaip sakau, žmogaus nepakeisi, galima tik žmogų pakeisti.

Žmonės nesikeičia, jie yra tokie, kokie yra.

Jie gali šiek tiek paslėpti savo elgesį, bet jis išliks toks pat.“ Nerijus Galvanauskas įžvelgė šviesiąją pusę: „Smagu, kad šypsotės, mere, smagu, kad šypsotės...“

Jonas Dumašius prisiminė paguodžiantį posakį: „Yra toks pasakymas žydelio: viskas praeina. Ir geri dalykai, ir blogi – viskas praeina.“

Raimondas Simonavičius kreipėsi į kolegas ragindamas balsuoti už mero ataskaitą: „Mes šiandien girdime emocijų pliūpsnį. Konservatoriai lakstė 2020 metais laukais, nelabai supratau, ką jie ten veikė, liberalai įsižeidė kaip mažos mergaitės, dėl sričių vicemerei ne tokių priskirtų.

Kolegos, ar mes šito atėjom į Tarybą? Ar atėjom kaip vaikų darželyje apsimėtyti sniego gniūžtėm? Vertinkime darbus pagal pasiektus tikslus.“

O štai visiems emocionaliems Tarybos narių pasisakymams posėdžiuose tarsi kepurę uždėjo opozicionierius Sigitas Karbauskas, pasiūlęs praktišką išeitį: „Aš pritariu vakarėliams, blogai, kad juos dabar valdžia draudžia ir vyrai negali sueiti ir sutarti.

Aš norėčiau jus surinkti – liberalus, konservatorius ir „valstiečius“, prisidirbot per dvejus metus.

Aš norėčiau susodinti jus pirty po 10, persigerkit, persimuškit, išreikškit savo nuomones ir toliau dirbkit. Prisisrėbiat ir toliau varykit.

Siūlau merui nenusišalinti nuo tokių dalykų, sekti, kas gali daugiau padaryti rajono žmonėm. O kas kėdėj sėdės – viena ar kita panelė ar suknelė – nelabai čia kam įdomu, jeigu darbai nevyksta – meras turi imtis priemonių ir už tą žingsnį sveikinu.“ (Visų citatų kalba ir stilius netaisyti – aut. pastaba).

Deja, kol kas šiomis dienomis vietos politikai nuomonę socialiniuose tinkluose reiškia aistringa ultimatumų kalba. Ar po ultimatyvių pareiškimų galime laukti konstruktyvių susitarimų?

Na, anot J. Dumašiaus, juk viskas praeina. Bet ne visada.

Štai Kretingos rajono meras nenulenkė galvos netikėtai po Kalėdų taip pat naują koaliciją suformavusiems ir jį opozicijoje palikusiai naujai daugumai – jis kreipėsi į teismą dėl tam tikrų daugumos sprendimų.

Kretingoje šią savaitę paslaptingai išplatinti lapeliai su naujosios daugumos nuotraukomis ir priekaištais valdantiesiems – kas jų autorius, suka galvas patys politikai ir policija.

Netrukus planuojamas neeilinis Klaipėdos rajono savivaldybės posėdis. Ach, kad tik nepražiopsojus „Sostų karų“ naujos serijos!