Kiek sumokėti, kad akys jo nematytų

Nors dažniausiai jiedu su Rasa Juknevičiene tiesiog filmuoja vienas kitą ir pokštauja.

Tačiau vis dažniau išgirdus skaitytojų replikas dėl „Kubiliaus fizionomijos", suprantu, kad kai kuriuos veikėjus lietuvaičiai siunčia į Europos Parlamentą su konkrečiu tikslu - ne atstovauti Lietuvai, kalbėti jų vardu ir pan., o tiesiog, kad kuo rečiau juos čia matytų.

Kaip stipriai žmonėms gali įkyrėti politikas, kuris Seime nuo 1992 m.

Be jokių pertraukų šmėžavęs ekranuose, spaudoje beveik 30 metų?

Atsakau skaitytojų žodžiais: „Taip stipriai, kad negaila nei 9000 Eur algos, nei 5000 Eur dienpinigių per mėnesį."

Oi, tik nepulkite piktintis tokiais atlyginimais! Piktinkitės, kai priminsiu, jog europarlamentarams kompensuojamos ir kelionės į darbą bei grįžimo namo išlaidos, apmokama nakvynė užsienyje, biuro nuoma, padėjėjų įdarbinimas ir t.t.

Todėl, kai ponas Kubilius visai neseniai paragino ruoštis artėjančiai krizei, nenuostabu, jog daugelis tautiečių susinervino.

Gali ruoštis tas, kas turi iš ko tai daryti. Tačiau Lietuvoje dar yra tūkstančiai žmonių, kurie po pono suregztos naktinės reformos nespėjo ant kojų atsistoti.

O dar ta „korona" užgriuvo nelauktai.

Palyginimui, kai europarlamentarai vien dienpinigiams kasdien gaudavo apie 320 Eur, Lietuvoje savarankiškai dirbusiems piliečiams už visą karantino mėnesį priklausė tik 257 Eur paramos.

Kaip galvojate, kas krizei pasiruošė geriau?

Andrius Kubilius. Eltos nuotr.