Karybos ekspertai: Ukraina pakeitė puolimo strategiją

Geopolitinė padėtis

NATO ruošiasi Vilniaus susitikimui ir pristato didžiausią nuo Šaltojo karo laikų organizacijos karinių planų pertvarką. Pagrindinis akcentas yra Rusijos keliama grėsmė ir nerimas, kad Kremlius gali išdrįsti išplėsti konfliktą

. "Jie gal ir nėra 11 pėdų aukščio, bet jie tikrai nėra ir 2 pėdų aukščio", - žurnalistams sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. "Taigi, niekada neturėtume nuvertinti rusų ir jų gebėjimo atsigriebti".

Kalbėdamas apie pokyčius admirolas eilinį kartą pabrėžė, kad NATO, kaip organizacija, neteikia ginklų ar šaudmenų Ukrainai. Logika čia tokia, kad siekiama išvengti įsitraukimo į platesnį karą su branduolinius ginklus turinčia Rusija.

Tačiau Aljansas yra dėmesingas ir įsiklausantis į savo nares rytuose, todėl esą jis ketina masiškai sustiprinti šalių narių, esančių netoli Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, saugumą.

Šiuo metu į bet kokius įvykius, galinčius kelti grėsmę saugumui, budi apie 40 000 gerai parengtų karių, kasdien į dangų rytiniame NATO flange nuo Juodosios jūros Rumunijoje iki pat Suomijos šiaurėje pakyla apie 100 orlaivių, o Baltijos ir Viduržemio jūrose iš viso veikia 27 karo laivai.

Budinčių laivų skaičių numatoma didinti.

Pagal naujuosius planus, kuriems bus pritarta Vilniuje, NATO tikisi per 30 dienų į rytinį flangą esant reikalui perkelti iki 300 000 karių.

Planuose Aljanso teritorija padalinta į tris zonas - tolimąją šiaurę ir Atlanto vandenyno zoną, zoną į šiaurę nuo Alpių ir dar vieną - Pietų Europoje.

Admirolas R. Baueris pabrėžė, kad naujasis NATO planavimas pagrįstas turėtu Rusijos kariuomenės pajėgumu prieš 17 mėnesių pradedant karą Ukrainoje.

Jis sakė, kad nors karas sumažino Rusijos armiją, bet to negalima pasakyti apie karinį jūrų laivyną ar oro pajėgas. "Apskritai matome, kad rusai atsargiai elgiasi aplink NATO.

Jie nėra už tai, kad siektų konflikto su NATO. Manau, kad tai ženklas, jog jie yra labai, labai užsiėmę", - sakė jis. "Sausumos srityje, nemanau, kad jie turi daug pajėgų, kuriomis galėtų ką nors padaryti kam nors kitam".

"Tačiau mes esame įsitikinę, kad rusai ketina atsikurti", - sakė jis. "Mes ir toliau žiūrėsime į juos kaip į rimtą grėsmę, ypač jūrų, oro ir kosmoso srityje - jie vis dar yra labai, labai pajėgūs, jau nekalbant, žinoma, apie branduolinę ginkluotę."

Be džiaugsmingų žinių apie planus, deja, didesnių proveržių admirolas nepaminėjo. Ypač keistai mums nuskambėjo teiginys, kad NATO apskritai nemato jokios grėsmės iš Baltarusijos.

"Esame įsitikinę, kad žinome, kas vyksta, ir šiuo metu nematome jokių pokyčių.

Tačiau tai neatitraukia mūsų akių nuo to, ką turime daryti kiekvieną dieną", - sakė kitas aukšto rango NATO kariškis, generolas majoras Matthew Van Wagenenas. "Jei mums reikėtų keisti laikyseną, , galėtume tai padaryti greitai".

Praėjusią savaitę 31 NATO šalis narė dalyvavo pajėgų generavimo konferencijoje, kurioje buvo siekiama suprasti, kiek karių ir kiek įrangos galėtų turėti Aljansas, kad galėtų reaguoti į bet kokį Rusijos puolimą tiek trumpuoju, tiek ilgesniuoju laikotarpiu.

Abu pareigūnai buvo optimistiškai nusiteikę dėl rezultatų, nors saugumo sumetimais atsisakė pateikti išsamią informaciją.

Tačiau ekspertai ir kai kurie NATO diplomatai išreiškė abejonių dėl šalių narių pasirengimo skirti 300 000 karių.

Be to, viešai abejojama, ar didžiosios NATO narės Europoje sugebės pasiekti 2014 m. priimtą įsipareigojimą iki 2024 m. savo kariniams biudžetams skirti 2 % BVP.

Tikimasi, kad liepos 11-12 d. Vilniuje aukščiausiojo lygio susitikime vadovai nustatys 2 % ribą kaip išlaidų minimumą, o ne viršutinę ribą, kurios reikia siekti.

Tačiau tai greičiausiai ir liks tik popieriuje.

Mes manome, kad tarp visų blizgučių ir fanfarų apie NATO pertvarką, planus ir didžiulius karių skaičius bei potencialą, bandoma paslėpti rūsčią tiesą: Aljansas nėra pasirengęs karui, ir prireiks mažiausiai 3 ar 4 metų, kol Vilniuje priimti sprendimai dėl pajėgų didinimo įgaus kažkokią konkretesnę formą.

Iki to laiko, net ir turint stebuklingus planus, bet neturint, kas juos įgyvendintų, bus lėtai dreifuojama „neeskalacijos jūroje“ , kartas nuo karto pranešant Putinui ir karo nusikaltėliams Kremliuje, ko Aljansas tikrai nedarys.

Kaip ir iki šiol, tai veiks kaip paskatinimas teroristinei Rusijai veikti, o Kinijai – laukti savos progos.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad po Rusijos išpuolio prieš nedidelį Pervomaiskio miestelį Charkivo srities šiaurės rytuose buvo sužeisti mažiausiai 43 žmonės, įskaitant 12 vaikų.

Regiono gubernatorius Olehas Syniehubovas sakė, kad išpuolis įvyko antradienį apie 13.35 val. vietos laiku. Pervomaiskyje gyvena apie 28 000 žmonių ir jis yra palyginti toli nuo fronto linijos.

"Prisimenu tik tai, kad, nuskambėjus sprogimui, mus išmetė į orą", - gatvėje apkabinusi savo anūkę sakė vietinė gyventoja, pasivadinusi Ala. "Paskui ėjome toliau, visur matėme išdaužytus langus, mačiau degančius automobilius.

Tiesiog negaliu susivokti, man vis dar dreba kojos".

Syniehubovas sakė, kad jauniausias iš sužeistųjų buvo trijų mėnesių kūdikis. Vaiko būklė iš karto nebuvo aiški. Dar vienas kūdikis taip pat buvo sužeistas. Abu buvo tarp dešimčių į ligoninę nuvežtų žmonių.

Majoras Maksimas Žorinas, buvęs bataliono "Azov“ vadas, sakė, kad apie 100 žmonių susirinko į Oleho Fadejenkos, kareivio šaukiniu "Baby", kuris, pasak jo, žuvo kovose netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje, laidotuves.

"Jie nusitaikė į vietą, kurioje vyko ceremonija", - sakė jis.

Tuo metu Donbase per naktį įvyko dešimtys mūšių, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Avdijivkos, Bachmuto, Marijinkos ir Lymano kryptimis tęsiasi smarkios kovos, per dieną šiose kryptyse įvyko 40 mūšių.

Okupantai siekia nublokšti puolančias ukrainiečių pajėgas atgal. Driskiai Kupjansko kryptimi bandė veržtis į priekį į pietus nuo Novoselovsko Luhansko srityje, tačiau Ukrainos kariai tvirtai laikė gynybos linijas ir atrėmė visas priešo atakas.

Bachmuto kryptimi rusai vykdė smarkios artilerijos ir aviacijos ugnies atakas netoli Bohdanivkos ir Orechovo-Vasylivkos, Donecko srityje. Visos priešo atakos buvo atremtos.

Be to, rusai Chersono ir Zaporižės kryptimis telkia pajėgas, kad neleistų Ukrainos kariams judėti į priekį. Nežiūrint to, Ukrainos kariai toliau žengia į priekį Berdiansko ir Melitopolio kryptimis, įtvirtina pasiektas linijas ir artilerijos smūgiais naikina nustatytus priešo taikinius.

Trumpai

NATO nusprendė pratęsti generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo sutartį dar vieneriems metams, siekdama, kad kariniam aljansui vadovautų patyręs vadovas, Rusijai siautėjant Ukrainoje.

Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas vadovauja aljansui nuo 2014 m. Dabartinė jo kadencija turėjo baigtis spalio 1 d. Anksčiau jo kadencija jau buvo pratęsta tris kartus.

JAV nacionalinio aplinkos prognozių centro duomenimis, pirmadienis buvo karščiausia kada nors pasaulyje užfiksuota diena.

Vidutinė pasaulinė temperatūra siekė 17,01 C ir viršijo 2016 m. rugpjūčio mėnesio rekordą - 16,92C.

Visame pasaulyje tvyro karščio bangos ir neatrodo, kad padėtis artimiausiais metais keistųsi į gerąją pusę.

Karas karu, o dujos visiems reikalingos. „Gazprom" skelbia padidinusi tranzitą per Ukrainą iki aukščiausio lygio nuo metų pradžios. Birželio mėn. tranzitas siekė 1,24 mlrd. kub. m.

Joe Bidenas mano, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen yra geriausia kandidatė vadovauti NATO 2024 m., praneša The Daily Telegraph. Kaip ir sakėme, Aljansas nori vade pasirinkti moterį.

Zelenskis taip pakomentavo padėtį Zaporižės atominėje elektrinėje: "Dabar iš mūsų žvalgybos turime informacijos, kad Rusijos kariškiai ant kelių atominės elektrinės energijos blokų stogų padėjo daiktų, panašių į sprogmenis.

Tikriausiai tam, kad imituotų išpuolį prieš elektrinę. Galbūt jie turi kokį nors kitą scenarijų".

Jis paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti. Tarptautinė bendruomenė kol kas nerimo išsakė. Viskas ramu.

ESBO parlamentinė asamblėja pripažino Rusiją terorizmo rėmėja, o grupuotę „Wagner“ – teroristine organizacija.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pakeitė kontrpuolimo strategiją.

Pasak jo, šiame puolimo etape pasistūmėjimas į priekį nėra pagrindinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užduotis.

Jis teigė, kad Ukrainos gynybos pajėgos dabar svarbiausiu savo tikslu laiko "maksimalų (priešo) gyvosios jėgos ir technikos sunaikinimą".